Edmundas Seilius apie lietuvius "Eurovizijoje": Ir šluota kartais iššauna

„Eurovizija“ savo šaknis yra įleidusi taip giliai, kad vargu ar kam nors pavyks jas išrauti. 1956-aisiais pradėtas rengti dainų konkursas įgavo tokį populiarumą, kad jau gerą pusamžį nesitraukia iš gerbėjų akiračio.

Negana to, „Eurovizijos“ medis priaugino ir atžalų - vaikų „Eurovizija“, chorų „Eurovizija“, studentų „Univizija“, šokių „Eurovizija“ ir t. t. Visuose šiuose konkursuose, kai tik yra proga, stengiasi dalyvauti ir Lietuva. Vienur sekasi geriau, kitur prasčiau. Beje, dažniausiai labiau sekasi šalutinėse, o ne pagrindinėje „Eurovizijoje“. Galime džiaugtis ir pirmąja vieta - pernai „Univizijoje“ ją iškovojo atlikėja Monika Linkytė. Visai neblogai lietuviams sekėsi ir šokių bei vaikų „Eurovizijose“.

Grįžtama prie dainų

Operos solistas, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narys Edmundas Seilius tikina nesantis didelis „Eurovizinės“ muzikos klausytojas ar žinovas, tačiau tikino pastebintis, jog konkursas po truputėlį grįžta į tikros dainos konkurso vėžes.

„Seniau „Eurovizija“ tikrai buvo dainos konkursas. Dabar daugiau kreipiamas dėmesys į šou, efektus ir pan. Vienu momentu dainavimas visiškai buvo numestas į kažkelintą vietą. Tačiau manau, kad lietuviai su tokiais stipriais atlikėjais kaip Evelina Sašenko, Jeronimas Milius, Donatas Montvydas vis dėlto nori parodyti, kad tai yra dainos konkursas. Manau, kad tai po truputėlį grįžta į visą konkursą. Atsiranda ne vien pigaus baliaus sindromo ar naktinio klubo dainų, kur niekas nieko neklauso, tik kažkas bumsi. Tuo geru dainavimu mes ir galėtumėm atkreipti į save dėmesį, nes visi efektai atsiremia į finansus, todėl geras dainavimas yra mūsų vienintelė galimybė“, - sakė E.Seilius.

Atlikėjas prisiminė, jog praeityje „Eurovizijoje“ dalyvaudavo labai stiprūs, aukšto lygio muzikantai, o konkurse suskambėdavo pasauliniai hitai, vėliau sklisdavę po pasaulį, turėję išliekamąją vertę.

„Tenka girdėti, kad žmonės vis dažniau kreipia dėmesį į tai, kad tai iš tikrųjų būtų dainos konkursas. Dalyvaujant Donatui teko matyti konkursą iš arčiau. Mano visos prognozės, kurias išsakiau pusfinalyje, išsipildė. Nes aš kreipiau dėmesį į patį atlikimą, kūrinio stiprumą, profesionalius dalykus. Tas įrodo, kas „Eurovizijos“ profesionalioji dalis, kuri vertina, praleidžia ne tik prastumtus kūrinius, bet tikrai geras dainas. Aišku, ne visada ta gera daina užima gerą vietą, nes pasitaiko ir juodųjų technologijų. Arba turi maišą pinigų ir investuoji į tai, arba turi gerą atlikėją ir nepasidarai gėdos“, - pasakojo operos dainininkas.

E.Seiliaus manymu, „Eurovizijos“ išsišakojimas į kelis konkursus nėra blogas dalykas. Jo manymu, tokiu atveju šokiai vyksta šokių „Eurovizijoje“, o dainų „Eurovizijoje“ svarbiausia dainos, nebelieka nereikalingos maišaties. Tai turėtų išgryninti konkursą ir leisti jam tapti dar profesionalesniu, aukštesnio lygio.

Viltis visada gyva

Šiųmetės pasikeitusios nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos konkurso taisyklės priviliojo ne vieną iki šiol jose nedalyvavusį Lietuvos atlikėją. Tiesa, E.Seilius neskubėjo liaupsinti naujovių, tačiau neslėpė, jog pokyčiai visada naudingi.

„Laikas parodys. Tačiau naujas būdas vien dėl to gerai, kad yra naujas. Na, turi jis šiokių tokių trūkumų, tačiau manau, organizatoriai kitais metais jį išgrynins dar labiau“, - sakė komisijos narys.

Kalbėdamas apie galimą lietuvių sėkmę tarptautinėje „Eurovizijoje“ E.Seilius vilčių nelaidojo.

„Sėkmė „Eurovizijoje“ profesionalo akimis yra visiškai neprognozuojamas dalykas. Niekada nežinai. Šluota ir ta kartais iššauna gyvenime. Taigi neaišku, kuri šluota iššaus šįsyk. Juk yra buvę net kuriozinių variantų, kai laimėdavo dainos, atrodo, visai to nevertos. Čia veikia daug faktorių“, - mano operos solistas.

E.Seilius tikino šiųmečiame atrankos konkurse matantis tikrai dėmesio vertų atlikėjų ir dainų.

„Aš būsiu nešališkas, nes nesu prisirišęs prie jokios muzikos srovės. Tiesiog klausau ir gaunu pirmą įspūdį. Yra kūrinių, iš tikrųjų vertų dėmesio. Bus keli ryškūs šį šeštadienį. Tikiuosi, kad žmonės įsiklausys į juos. Reikia žiūrėti į kūrinio ryškumą ir įvykį scenoje, nes atlikėjas turi tik tris minutes. Per pirmas 10-15 sekundžių turi labai gerai išlaikyti dėmesį“, - svarbius dalykus pabrėžė operos solistas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“