"Čigoniškos dainos - mano kraujuje"

Grįžote iš Jungtinių Amerikos Valstijų beveik tiesiai į koncertą kelte. Kokie kelionės įspūdžiai?

Aš jau 4 kartą buvau Amerikoje. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad ten gyvenantys lietuviai mane kviečia. Buvau Čikagoje, už tai esu dėkingas organizatoriui Dariui Žukauskui, kuris surengė mums šventę, esu laimingas, patenkintas. Publika mane palaikė, kaip ir visur. Žmonės linksminosi, šoko, gerai priėmė. Ten buvo lauko scena, tokia kaip stadionas - trys tūkstančiai žmonių. Kartu labai šauniai šventėme Jonines. Viešėjau kartu su Inga ir Arūnu Valinskais. Kiek padainavęs, paskui atostogavau.

Kokią patirtį parsivežėte?

Patirtis gal ta, kad žmonės ten šiek tiek laisvesni, bet didelio skirtumo tarp jų ir mūsiškių nematau. Aš visus žmones vienodai gerbiu ir myliu. Išskirtinumo kaip ir nėra.

Kaip sekėsi dainuoti kelte ankstesnių vasarų vakarais?

Audra buvo Klaipėdoje užklupusi, bet ne kelte, o kai turėjau dainuoti uoste: smarkiai žaibavo, pylė liūtis, tai nelipau į sceną, - kam dainuoti, jeigu nėra žmonių? O kelte tai normaliai koncertas praėjo, žmonės šoko, buvo labai "faina".

Ką dainuosite šįkart?

Ir senesnių, ir visai naujų dainų, norisi pamaišyti, kad žmonės prisimintų senas, ir truputį - šviežių, kad programa būtų įvairesnė.

Apie ką tos naujos dainos?

Kaip ir visos - dauguma apie meilę. Jurga Čekatauskaitė joms tekstus parašė.

Kokią vietą jūsų repertuare užima čigonų dainos?

Aišku, kad pirmą. Tai yra mano kraujas, aš jas gal savaip pateikiu. Bet ir lietuviškos dainos, perdarytos čigonišku ritmu, skamba visiškai naujai ir kitaip, iškart daina įgauna kitą spalvą.

Esate dainavęs kartu su čigonų ansambliu "Sare Roma"...

Taip, kažkada turėjome bendrą projektą, kuris pasisekė, ir norėtųsi kuo daugiau tokių projektų - bus gražiau Lietuvoj.

Kas jus žavi Klaipėdoje?

Aš čia mažai praleidžiu laiko, tai padainuoju ir važiuoju namo. Atvirai pasakius, retai nueinu prie jūros. Plaukti išmokau po to, kai skendau ežere, ir tada užsinorėjau išmokti. Nes iš pradžių plaukdavau kaip kirvis.

Kaip gerbėjai padeda, o kaip trukdo gyventi?

Padeda tuo, kad leidžia man dainuoti - tai man yra pati didžiausia šventė. Visokių, aišku, būna tų gerbėjų. O trukdo, kai įkyriai lenda, skambinėja mano globėjai. Gyvenime būna visokių dalykų, bet tai normalu, taip turi būti, tokia šlovės kaina, čia nieko nepadarysi.

Kai jūs dainuojate, atrodo, kad visiškai nesijaudinate, bet turbūt aš klystu?

Yra tas scenos jaudulys iki šiol, ir labai didelis. Gal tik jo neparodau gerbėjams. Kai įsivažiuoju, po kokios trečios dainos jau liaujuosi jaudintis.

Kai dainuojate, kartu ir linksminatės, ar tai yra sunkus darbas?

Aišku, kad linksminuosi. Nes kai tu linksminiesi, gali uždegti žmones, jie būna patenkinti, vadinasi - viskas gerai.

Kaip jums pačiam atrodo, iš kur ta jūsų charizma?

Turbūt mano mama pagimdė tokį. Aš dvejų metų būdamas jau šokau rokenrolą, manęs visur buvo daug. Kito kelio, išskyrus muziką, ir nemačiau. Aš niekada negalvoju, kokia mano charizma... Man išeina taip, kaip išeina.

O populiarumas jums galvos nesusuko?

Buvo susukęs, bet praėjo.

Gal ir vėl dalyvausite muzikiniuose televizijos projektuose?

Dabar dar nieko negaliu pasakyti, dar atostogauju. Rugpjūčio mėnesį žiūrėsim.

Daug kam įdomu, ar Radži vis dar ieško žmonos? Kas ta laimingoji?

Oi, jau nebe. Ji jau surasta, tačiau kada vestuvės ir kas ta mergina, pamatysite, kai ateis laikas. Dabar dar tai paslaptis. Jeigu pasakyčiau, jums būtų neįdomu.

Kokios dainos jums pačiam patinka?

Man patinka viskas, ką aš atlieku, ir nežinau kodėl. Galbūt dėl to, kad augau su globėja, ir klausiausi tokių jos dainų, man jau į kraują įaugusios. Tai, ką darau, man patinka.

Jūs ir šokate scenoje, vaidinate. Gal lankote kokias nors pamokas?

Oi, ne. Man taip savaime išeina. Nieko specialiai nedarau ir negalvoju, kaip dabar pastatyti koją.

Jus vadina atviru ir nuoširdžiu; ar dėl to nesate nukentėjęs?

Tai va, pačioje karjeros pradžioje būdavo, kad nukentėdavau, kai per daug atviraudavau. Dabar aš jau žinau, kam ir ką, kaip sakyti.

Ar jums svarbūs drabužiai, jų spindesys?

Labai. Man apsirengimas visada svarbus, turi būti pagarba klausytojams, scenai ir sau. Popmuzika yra charizmatiška, tad turi ir tinkamai apsirengti, taip, kaip tu dainuoji, ką dainuoji. Nesirengsi juk smokingo.

Gal ateityje subursite grupę?

Tikrai ne. Žinokit, iš vieno geriausiai dalijasi. Aš toks vienintelis.

Ko tikitės iš "Muzikuojančio kelto" žiūrovų?

Aš nekreipiu dėmesio, kokie jie turėtų būti. Jeigu jau žmonės ateina ir klauso, tai patys pasirenka, kokie jie nori būti. Aš dovanoju jiems šventę, ne jie man. Jeigu aš gerai save pateiksiu, tai ir jiems bus smagu klausyti. Matydavau anksčiau minioje vis tuos pačius ištikimų klausytojų veidus, bet man svarbu, ką aš jaučiu, man nebūtina žiūrėti į kiekvieną žmogų. Užlipi ir dainuoji, pats valdai publiką, nebūtina pažinti kiekvieną atskirai.