Žymūs muzikai klaipėdiečiams sugrąžina "Karmen"

Ž. Bizė keturių veiksmų opera "Karmen" - tai muzikinė istorija pagal Prospero Merimė novelę apie laisvą, aistringai ir nevaržomai mylinčią čigonę Karmen. Ją sukūrė prancūzai, du XIX amžiaus paryžiečiai. Jų Karmen - erotiška, laukinė, nenuspėjama, stipri, pavergianti vienu juodų akių žvilgsniu, paslaptinga, nepriklausoma, fatališka. Nors pasaulyje sukurta daug kūrinių, šlovinančių aistringą ir nevaržomą meilę, vargu ar egzistuoja gražesnis ir įspūdingesnis veikalas, kur meilė ne tik užburia, bet ir gąsdina…

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre "Karmen" premjera įvyko dar 1998-aisiais. Anuomet ja pastatė dirigentas Juozas Domarkas, režisierius Eligijus Domarkas, dekoracijas ir kostiumus sukūrė dailininkas Henrikas Ciparis, choreografiją - Jurijus Smoriginas, chorą paruošė Vladimiras Konstantinovas.

Sukūrė mitą

Pasak kūrėjų, kad ir kada bei kur buvo vaidinamas šis spektaklis - gastrolėse ar teatre, jis niekada nestokojo ir ištikimų operos žanro gerbėjų, ir paprastų klausytojų dėmesio. Su nekantrumu "Karmen" sugrįžimo laukiama ir šįkart. Juolab kai pagrindinių vaidmenų atlikėjai - nauji.

Kelias pastarąsias savaites spektaklio atnaujinimui Klaipėdoje besirengiantys menininkai sako, jog Klaipėdoje statyta "Karmen" jiems itin brangi: tai buvo pirmas kartas, kai vienoje afišoje buvo surašyti visų trijų brolių muzikų - dirigento Juozo Domarko, režisieriaus Eligijaus Domarko ir tuometinio teatro vadovo bei dirigento Stasio Domarko vardai. Afiša ir šiandien įrėminta kabo jų namuose.

"Suprantama, jog bet kuris Lietuvos muzikinis teatras tokių galimybių, tokių sutelktų meninių jėgų kaip Nacionalinis operos teatras niekuomet neturėjo. Todėl norisi paryškinti tas pastangas, kurias tuomet įdėjome į šį spektaklį", - akcentavo J. Domarkas.

DIRIGENTAS. "Nuodėmių partitūroje nedera ieškoti", - sakė maestro Juozas Domarkas apie visais laikais diskusijų kėlusį spektaklį. Nuotraukos iš Muzikinio teatro archyvų.

Anot jo, per nuo premjeros praėjusius 17 metų daug kas pasikeitė, teatras prarado dalį kūrybinio personalo, tačiau orkestro "branduolys", su kuriuo dirbo, išliko.

"Orkestras gyvas ir pasiruošęs. Tai dar kartą įrodo, jog anuomet buvo gerai padirbėta", - įsitikinęs muzikas.

Prisiminimuose išliko ir daugybė garsių atlikėjų klaipėdiečių, operoje atlikusių pagrindinius vaidmenis. Inesa Linaburgytė, Asta Krikščiūnaitė, Algirdas Janutas, Virgilijus Noreikia - tai tik keletas jų.

Menininkai Domarkai pasakoja, jog abiem pažintis su "Karmen" Klaipėdoje nebuvo pirmoji. Maestro J. Domarkas ją buvo pastatęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o brolis Eligijus "Karmen" režisavo net keturiskart. Pirmąją dar studijuodamas statė senuosiuose operos rūmuose Vilniuje. Vėliau spektaklis buvo perkeltas į dabartinę LNOBT sceną su istorinėmis dailininko Aleksandro Benua nutapytomis dekoracijomis.

"Dekoracijas Paryžiuje dar tarpukariu užsakė Kauno operos teatras. Su jomis "Karmen" buvo rodoma Kaune, vėliau Vilniuje - senajame ir naujajame operos teatruose. Estų dailininkui Fritz Mati teko jas pagal A. Benua braižą platinti, norint pritaikyti daug didesnei Nacionalinės operos scenai. Tai buvo grandiozinis darbas", - prisimena menininkas.

Trečiąją "Karmen" E. Domarkas pastatė Čikagos lietuvių operoje. Klaipėdos istorijoje išliko ketvirtoji.

Paklaustas, kokią Karmen savo vaizduotėje regi jis, režisierius prisipažino šį klausimą jam vis dar esant vieną sunkiausių: "Aš jos nematau vulgarios. Tai yra nesutramdomo charakterio moteris, lyg vulkanas, kuri rusena, rusena, kol ima ir sprogsta. Ji įvairiapusė, įvairialypė. Į Karmen sudėta viskas, kas yra moteryje. Bet dominuojantis dalykas, žinoma, yra nepaprastas laisvės siekis: būti nevaržomai, laisvai, ne tik gyvenime, bet ir meilėje."

Keletą dešimtmečių LNOBT režisieriumi dirbęs E. Domarkas sako šiuolaikinių "iš piršto laužtų" režisūrinių koncepcijų nepripažįstantis. "Esu senosios tradicinės, realistinės režisūros atstovas, - sako E. Domarkas. - Pirmasis ir pagrindinis režisierius iš tiesų yra autorius. Tereikia atlikti jo užduotį ir kūrinio nesugadinti."

Vienas iš spektaklio statytojų, režisierius Eligijus Domarkas tiki spektaklio sėkme. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Smūgis Paryžiaus publikai

1875 m. "Opéra-Comique" teatre įvykusi "Karmen" premjera greičiau sulaukė skandalo nei šlovės. Opera buvo išvadinta "nepadoriu, ištvirkėlišku" kūriniu, apkaltinta perdėtu seksualumu, išpeikta dėl žiaurios finalinės scenos.

Anot dirigento Juozo Domarko, muzikos istorijoje tai dažnas atvejis.

"Ilgą laiką opera buvo dievų, didikų, karalių, herojų arena. Tai, jog staiga į sceną buvo išvilkta visiška prastuomenė, pasileidusios čigonės, buvo smūgis tuometinei Paryžiaus publikai. Taigi skandalas kilo anaiptol ne dėl muzikos, o dėl tokio visuomenės sluoksnio vaizdavimo įvykių centre", - aiškino dirigentas.

Anot jo, istorijoje būta ir priešingų atvejų, kai publikos nušvilptas kūrinys po keleto dešimtmečių ar šimtmečių tapo visuotinai pripažintu šedevru. Taip nutiko ir su I. Stravinskio baletu "Šventasis pavasaris". Keisti ritmai, disonansai, perkrautas orkestras, daugybė mušamųjų instrumentų, didžiulė orkestro sudėtis ir lentpjūvę primenantys garsai kurį laiką daugeliui kėlė siaubą. Tik vėliau I. Stravinskis tapo "kumyru", o "Šventasis pavasaris" - visuotinai pripažinta aukščiausios prabos muzika.

Panašus likimas lydėjo R. Leonkavalio operą "Pajacai", P. Maskonio (P. Mascagni) operą "Kaimo garbė" ir kitas.

Maestro J. Domarko manymu, Ž. Bizė opera parašyta tobulai, "Nuodėmių partitūroje neverta ieškoti", - šypsosi jis. Šiandien "Karmen" pagal pastatymų skaičių pasaulyje užima pirmąją vietą. "Tai lyg chrestomatinė literatūra, nuo kurios pažintį su opera pradeda kiekvienas dirigentas", - sako pusę amžiaus Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui vadovaujantis muzikas.

Tiesa, ta pati "Karmen" gali būti atlikta dvejopai: pats Ž. Bizė operą parašė su kalbamaisiais rečitatyvais. Jam mirus pagal tam tikrus kompozitoriaus kūrybos bruožus vienas jo mokinių kalbamuosius rečitatyvus pavertė dainuojamaisiais. Šiandien pasaulyje, Maestro teigimu, vienodai populiarios abi operos versijos.

Klausytojams "Karmen" puikiai žinoma dėl atskirų solinių numerių: habaneros, Eskamilijo kupletų, Don Chosė, Mikaelos arijų, garsiosios pirmojo veiksmo uvertiūros.

"Bizė opera - šedevras. Aš įsitikinęs, kad po kokių dešimties metų "Karmen" bus populiariausia opera pasaulyje", - taip pirmasis šio kūrinio nemirtingumą įžvelgė P. Čaikovskis.

Vasario 14-osios vakarą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atnaujintoje Ž. Bizė operoje "Karmen" fatališkosios Karmensitos vaidmenį atliks kylanti pasaulinė operos žvaigždė Eglė Šidlauskaitė. Don Chosė - tenoras Aurimas Raulinavičius.

Spektaklyje taip pat vaidins Artūras Kozlovskis, Valerija Balsytė, Virginijus Pupšys, Rita Petrauskaitė, Jadvyga Grikšienė, Viačeslavas Tarasovas, Gintautas Platūkis, Steponas Zonys ir kiti solistai. Ž. Bizė operą "Karmen" diriguos maestro Juozas Domarkas. Antrąkart į teatro repertuarą spektaklis šį sezoną grįš kovo 7 d.