"Žmogus su kauke neslepia dvasios gaivalų"

"Dėl įvairovės drožiu ir iš kitų medžių, bet minkščiausia yra liepa. Stengiuosi išlaikyti natūralų medžio grožį, kurį sukūrė pati gamta, pjaunu kamieną, palieku kokią šaką, naudoju žievę, pridėdamas kokį elementą", - sakė tautodailininkas, kaukės papuošimui naudojantis įvairių atspalvių avikailį, arklio šerius, ožkos ar karvės ragus, pakulas bei linus. Drožėjo Užgavėnių kaukės žavi meniškumu ir praktiškumu, nes kaukės yra skirtos ne vien eksponavimui, bet dėvėti jas per Užgavėnes. Su jomis "sverti druską", važinėtis gelda, muštis maišais persirengėliams tenka ilgas valandas, tad kaukės turi būti kuo plonesnės ir lengvesnės. Tam pasitarnauja įgūdžiai; autorius sakosi perėjęs sniegą, vandenį, ir ugnį, droždamas raganas, ubagus, žirgus, ožius, čigonus, vengrus ir kitą velniavą.

"Teko būti Telšių muziejuje, kur yra kaukių, bylojančių apie tuos laikus, kai Radviliškio kraštas dar Žemaitijai priklausė. Esu pusiau žemaitis, nes turiu žemaičio pasą. Ir mokinausi Telšiuose", - sakė Eugenijus, drožinėjantis nuo tada, kai tapo Radviliškio folklorinio kolektyvo "Aidija" nariu. Pirmoji kaukė buvo iš papjė mašė, tad per šventę ištižo. Tuomet griebėsi medžio, ir medines kaukes netrukus turėjo visi folklorininkai, su jomis važiavo dalyvauti Rumšiškių etnografiniame muziejuje vykusiuose renginiuose bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse.

Autorius sakė, kad Užgavėnių kaukės turi būti gąsdinančios, baisios. Gal tik keliose jų atsispindi autentiški pažįstamų žmonių bruožai, visa kita - fantazijos vaisius. Prieš droždamas daro eskizus. Itin įtaigūs E. Arbušausko piešiniai, kuriuose vaizduojamos Lašininio, Kanapinio, Morės laidotuvės su palyda ir dūdų orkestru, "grabu" ir net erotikos elementais.

"Neneigsiu, kad kaukė keičia žmogaus elgseną, išlaisvina gaivalus gerąja prasme. Taip nutinka ir man", - sakė E. Arbušauskas, pripažinęs, kad net kaukių drožyba tam kartui keičia mąstyseną, širdies plakimo ritmą.

Nors save laiko savamoksliu, medžio drožybos tradicijas perduoda Radviliškio kultūros centre vesdamas užsiėmimus vaikų ir suaugusiųjų darbščiųjų rankų būreliui. E. Arbušausko medžio drožiniai įvertinti ir respublikiniame liaudies meno konkurse "Aukso vainikas", o 2008 m. jam suteiktas geriausio meistro vardas. Tautodailininko Užgavėnių kaukių yra įsigiję Žemaitijos nacionalinio parko Platelių muziejus, Šiaulių "Aušros" muziejus, Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvos nacionalinis muziejus, Radviliškio rajono etnografinis muziejus bei privatūs kolekcininkai.