Žalgirio mūšis - reikšmingas ir Klaipėdai

Kai kurių specialistų nuomone, Žalgirio, kaip Kryžiuočių ordino griūties pradžios, simbolinė prasmė, tapo aktuali sovietiniu laikotarpiu, prireikus sukurti atsvarą nacistinei Vokietijai.

Nebuvo lemiamas?

Įdomu ir tai, jog ne visi istorikai sutinka su faktu, kad Žalgirio mūšis buvo lemiamas Kryžiuočių ordinui. Istoriko Alvydo Nikžentaičio nuomone, kur kas svarbesnis už lietuvių ir lenkų pergalę faktas - vokiečių ordino karinės skolos.

"Žalgirio mūšis buvo jėgų persigrupavimo Lietuvos ir Lenkijos naudai pradžia, ir nieko daugiau. Iki Žalgirio vokiečių ordinas jis buvo viena iš nedaugelio valstybių, kurios turėjo perteklinį biudžetą, todėl galėjo ir samdinius samdyti, ir skolinti kitiems, - sakė istorikas. - Žalgirio mūšis svarbus ne tuo, kad jame dalyvavo daug žmonių - 70 tūkst. yra perdėtas skaičius, nes žinome, kad iš Vokiečių ordino žuvo 200 riterių, tad galbūt mažinkime tuos skaičius iki 20 tūkst. Tačiau po jo ordiną užgriuvo karinės skolos - tais laikais žvėriškos sumos. Vokiečiai turėjo sumokėti karines reparacijas ir tai galutinai nustekeno ordiną."

Abejones, ar viskas, ko mokoma apie Žalgirio mūšį mokykloje, yra tiesa, išreiškė "Vėtrungės" gimnazijos istorijos mokytojas Virgilijus Valickis. Jo manymu, ypač daug svarstymų kyla dėl išgirtosios Vytauto taktikos panaudojimo, kuria jis esą suklaidinęs kryžiuočius, nors jie turėjo geresnę ginkluotę. Kalbama, jog šios taktikos Vytautas išmoko per Vorkslos mūšį su totoriais 1399 metais.

"Skeptiškai vertinu šią teoriją ir manau, jog šauktinių kariuomenę būtų sudėtinga suvaldyti ir išmokyti taktikos. Galvoju, jog atsitraukimas vis dėlto galėjo įvykti dėl kilusios panikos. Šis mūšis pernelyg didelės politinės reikšmės neturėjo - Lietuva Žemaitijos neatgavo. Tai gal labiau buvo tiesiog lenkų ir lietuvių mūšis dėl kryžiuočių užgrobtų teritorijų", - sakė mokytojas.

Svarbus valstybės raidai

Tačiau, kaip jau įprasta istorijos mokslui, tai - ne vienintelė nuomonė. Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Pamparas nurodė, dėl ko Žalgirio mūšį prisiminti būtina.

"Tai vienareikšmiškai svarbiausias įvykis, turėjęs lemiamą reikšmę tolesnei Lietuvos raidai penkioliktajame amžiuje. Esu įsitikinęs, jog tai yra vienas iš tų prasmingai šventų dalykų, kuriais reikia didžiuotis. Šis mūšis svarbus ir Klaipėdai. Juk po Žalgirio mūšio, nusistovėjus Lietuvos ir Vokiečių ordino teritorinėms riboms, Klaipėda atiteko kryžiuočiams", - akcentavo specialistas.

Jo nuomone, svarbu ir tai, jog sovietmečiu, po Stalino mirties, Žalgirio mūšis, Margirio ir Pilėnų istorijos buvo minimos kaip neprieštaraujančios komunistinei ideologijai. "Manau, jog sovietmečiu jų reikšmė galėjo sustiprėti ir dėl to, jog buvo pradėti rimti istoriniai tyrinėjimai, kurie leido suprasti mūšio svarbą. Beje, iki tol mūsų santykiai su Lenkija dėl Vilniaus krašto buvo prasti, o sovietmečiu Lenkijai buvus to paties lagerio valstybe, viskas vyko paprasčiau", - teigė istorikas.

Kolegai antrino ir Klaipėdos "Aukuro" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokytoja Giedrė Jarmalavičienė. Jos teigimu, šis įvykis yra vienodai reikšmingas lietuvių ir lenkų tautoms.

"Tai buvo kova už savo tautos valstybingumą, todėl, kaip ir Nepriklausomybės paskelbimas ir atkūrimas, neabejotinai yra reikšmingas įvykis mūsų istorijoje. Mokydamiesi apie mūšį, mokiniai sužino ir apie Vytauto Didžiojo asmenybę. Per amžius lenkai su lietuviais nesutarė, kas laimėjo šį mūšį - Jogaila ar Vytautas, tačiau dabar nuspręsta, jog jie jį laimėjo kartu. Istorinio teisingumo atkūrimas bei Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Lenkiją minint šio mūšio metines yra labai sveikintini", - sakė G. Jarmalavičienė.

Lietuvos mokinių parlamento atstovo Viliaus Bartninko nuomone, mūšis svarbus, tačiau pervertinamas, nes juo nebuvo pasinaudota.

"Žalgirio mūšis neabejotinai yra svarbus tiek Lietuvos, tiek Lenkijos istorijai. Šiose didžiausiose viduramžių kautynėse Karūna ir Kunigaikštystė ne tik sugebėjo veikti kaip viena karinė jėga, bet kartu įveikė priešą, porą šimtų metų grasinusį Lietuvos valstybingumui. Aš į mūšį žvelgiu kaip galimybę, kuria mūsų protėviai nesugebėjo iki galo pasinaudoti. Viena yra laimėti mūšį, visai kas kita - mūšį panaudoti politiniams tikslams ir laimėti karą", - svarstė V. Bartninkas.