"Vokiečiai tikisi pigaus meno srauto"

Pažintis

   Vokietijoje gyvenanti kaunietė rašytoja Juta Noak praeitą savaitę buvo atvykusi į uostamiestį. Klaipėdos galerijoje viešnia pristatė dailininko Felikso Lupino iš Hamburgo tapybos darbų parodą, suderėjo su klaipėdiečiu skulptoriumi Klaudijum Pūdymu dėl jo kūrybos pristatymo Hamburge ir ateityje yra pasiryžusi organizuoti Lietuvos bei Vokietijos kultūrinius mainus.
   Juta sutiko plačiau papasakoti apie save, savo organizacinę veiklą, kūrybą bei kūrybinę aplinką.

- Lietuvos rašytojų sąraše jūs esate pažymėta Justinos Vaitkienės vardu ir pavarde. Iš kur Jutos Noak pseudonimas?

- Pasivadinti pseudonimu buvo mano būties klausimas. Mano seneliai sunkų okupacijos periodą gyveno su svetima pavarde. Noak pavardė neegzistavo. Kai Lietuva išsivadavo, aš išdrįsau išleisti savo knygas ir spontaniškai jas pasirašiau šiuo pseudonimu. Norėjau, kad ta pavardė gyventų.

- Kodėl prieš aštuonerius metus emigravote? Kaip jaučiatės nutraukus saitus su gimtine?

- Aš užaugau dviejų kultūrų lopšyje. Man kartais gėda, kad nežinau lietuvių liaudies dainų, folkloro. Kartais atrodo, jog esu dėl to nuskriausta, kartais - praturtėjusi. Nuo mažens, klausydama mamos pasakojimų, jaučiau trauką į ten. Gyvenau dvilypį gyvenimą, tarsi perskelta. Norėjau išvykti dar sovietmečiu, tačiau tuometinė valdžia neišleido, todėl išvykau prieš aštuonerius metus. Man tai buvo didelė avantiūra, bet taip išėjo. O saitai su Lietuva nenutrūko. Mano amžiuje jų nutraukti neįmanoma. Šiemet su Felikso Lupino paroda atvažiuoju į gimtinę jau trečią kartą.

- Kaip jūsų akimis pasikeitė Lietuva per aštuonerius metus?

- Labai pasikeitė. Man gaila, kad nyksta tie taškai, kurie sukeldavo sentimentus. Griaunami namai, statomi kiti. Tampa labai gražu ir man keista iš kur visa, kodėl taip staigiai iškilo tiek daug kainuojantys pastatai ir kt. Finansiniai dalykai man nesuvokiami.

O kalbant apie menininkus, mano manymu, Lietuvoje jiems dar labai trūksta iniciatyvos. Jie dar nesupranta, kad reikia griebtis bet kokio kabliuko, nes niekada nežinai, į ką visa tai išsivystys.

- Jums toks kabliukas - organizacinė kultūrinių mainų veikla? Kas pastūmėjo jus tapti Felikso Lupino parodos kuratore?

- Aš priklausau Hamburgo autorių susivienijimui. Jo veikloje dalyvauja ir rašytojai, ir skaitytojai, ir dailininkai bei kitų meno šakų kūrėjai. Ten ir susipažinau su Feliksu Lupino per jo 65-erių metų jubiliejų. Vėliau užsimezgė kontaktai su vienos galerijos savininku. Jis šiuo metu stato kultūros centrą, kurio atidarymas numatomas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuvos dienomis. Iš visų šių pažinčių išsirutuliojo idėja surengti F. Lupino parodą Lietuvoje bei užmegzti kontaktus su Lietuvos menininkais, kurie norėtų pristatyti savo kūrybą Hamburge.

- Kodėl naujas kultūros centras atidaromas būtent su Lietuvos meno ekspozicija?

- Nežinau, galbūt to centro kūrėjo pažintis su manimi inspiravo šią idėją. O jei atvirai, man atrodo, kad jie tikisi pigesnio meno srauto iš Lietuvos, nes puikaus atlikėjo P. Vyšniausko pasirodymo buvo atsisakyta todėl, kad jis - labai brangus.

- Pakalbėkime apie jūsų kūrybą. Žinome jus kaip septynių knygų autorę. Kas šiuo metu gula ant jūsų rašomojo stalo?

- Minčių etiudai, poezijos knygutė, novelės, romanas, esė apie Ziudermaną, Radauską. Tai maži mano pėdsakai. Šiuo metu esu parašiusi apie du šimtus puslapių. Dar nežinau kaip įvardinti darbą, kuris gimsta.

- Kokie būtų jūsų pastebėjimai apie Lietuvos ir Vokietijos meninę aplinką?

- Vokietijoje jaučiuosi lengviau. Čia aš buvau suvaržyta. Galbūt todėl, kad vėlai pradėjau rašyti. Vokietijoje įvairaus amžiaus žmonės labai skatinami kurti. Tuo tarpu Lietuvoje, kai aš čia gyvenau, buvo nustatyti ryškūs rėmai. Jeigu tu tapytojas, negalėjai užsiimti grafika, jei skulptorius - tapyba ir pan. Vokietijoje to nėra. Ten konkurencija nėra stipriai jaučiama, tačiau, žinoma, povandeninių rifų taip pat yra. Lietuvoje labai skirstomas mėgėjų ir profesionalų menas, o Vokietijoje visi džiaugiasi, kad žmogus kuria. Priimti kito žmogaus kūrybą - štai kas iš tiesų svarbu.

Jurga PETRONYTĖ