Vladas Mackevičius: Žmogus be kultūros suakmenės


- Po trejų metų pertraukos Lietuvos sotinėje vyksta jūsų personalinė paroda MESS AGE. Kokia ta jūsų žinutė meno gerbėjams?

- Pavadinimas MESS AGE, manau, puikiai tinka išreikšti mano dabartinei pozicijai pasaulyje dėl vykstančių procesų. Tai ir žinutė („message“), ir požiūris į netvarkų kupiną laikotarpį („mess age“). Tai, jeigu norite, mano protestas prieš disbalansą, tiek dvasinį, tiek ir fiziologinį. Šioje parodoje galima bus pamatyti „Svarstykles“. Vienoje jų pusėje - darbai, sukurti karo, laiko švaistymo, skaitmeninės erdvės negatyvaus poveikio žmogui, tikėjimo praradimo (ar iškrypimo) temomis. Kitoje - darbai apie tinkamus prioritetus: Meilę, Gamtą, Kultūrą ir Estetiką. „Svarstyklės“ - tai išskirtinai mano asmeninė nuomonė ir požiūris į gyvenimą. Aš įsitikinęs, kad nemažai žmonių mąsto kitaip, tad noriu pasidalinti savo įžvalgomis. Parodoje bus pristatomos trys technikos: „readymade“, grafika, tapyba.

- Jūs garsėjate kaip menininkas, kuriantis provokuojančius meno kūrinius, kurie kalba apie šiuolaikinei visuomenei opias aktualijas. Kodėl pasirinkote „nepatogią“ visuomenei tematiką, užuot kūręs vien publikos akiai malonius „natiurmortus“?

- Savąja kūryba visad vedu dialogą su meno gerbėjais, visad rodau savo reakciją į gyvenimo įvykius, kurių kasdien pilna. Pilna ir temų, įkvėpimo bei noro šneketi - kurti. Spalviškai tariant, mano kūryba visad balansuoja tarp juodo ir balto, su visais galimais atspalviais ir pustoniais. „Nepatogios“ temos išveda už minčių komforto zonos ribų. Menas yra provokuojantis, bet nežeidžiantis. Žmogus pradeda analizuoti, susimąsto apie tai, kas jam yra svarbiausia. Apie tai ir mano objektai, apie svarbiausius man dalykus - tikėjimą, meilę. Apie tai, kad nereikia keisti realybės į skaitmeną. Vienus naujausių darbų šiomis temomis galima pamatyti šiuo metu vykstančioje personalineje parodoje Vilniuje.

- Neretai poetai, dailininkai įkvėpimo semiasi meilėje, ar ir jums šis jausmas tampa įkvėpimo šaltiniu? Ar meilės tema gvildenama jūsų kūryboje?

- Mano jutimu, Meilės samprata yra labai plati substancija, kuriai patartina dalyvauti visuose žmogaus gyvenimo procesuose: nuo vaiko aprengimo į darželį iki namo eskizų piešimo prieš projektuojant. Manau, kad Meilė yra viskas. Tai absoliuti priežastis, dėl ko verta kvėpuoti. Jeigu žmogus nėra patyręs to jausmo, visi kiti malonumai ar bandymai džiuginti sielą blėsta. Taip, šis jausmas yra visapusiškai įkvėpimo šaltinis, pasakysiu daugiau - tai įkvėpimas gyventi. Mano kūryboje Meilės tema gvildenama, neretai netiesioginiu būdu, atkreipiant dėmesį į tai, ką reikia saugoti, mylėti.

- Studijavote architektūrą, dirbote šį darbą, kūrėte interjerus. Kaip įvyko posūkis jūsų karjeroje ir pasirinkote kūrėjo kelią?

- Vaikystėje, būdamas aštuonerių, lankiau piešimo būrelį. Manau, ten ir įvyko pirmasis Dievo dovanos apsireiškimas kūne. Į architektūrą stojau intuityviai, visad norėjau statyti, kurti kažką žmonėms. Lemtingas posūkis įvyko po to, kai viename iš projektuojamų objektų užsakovas paprašė nutapyti du paveikslus, vadovaudamasis spėlione, kad visi architektai moka piešti. Neapsiriko. Moka.

- Parodas rengiate ne tik Lietuvoje. Papasakokite, kokiuose pasaulio kraštuose jau buvo eksponuojami jūsų meno kūriniai?

- Yra surengta daugiau negu 30 personalinių ir dalyvauta daugiau nei 20 grupinių parodų. Taip, išties, šalių sąrašas nemažas - nuo Kinijos, Singapūro iki Ispanijos ir Norvegijos. Džiugu, kad teko savo darbus eksponuoti tokiose vietose kaip Luvro muziejus Paryžiuje ir Karališkajame meno institute Barselonoje (ten pat yra ir S.Dali muziejus). Aš įsitikinęs, kad menas privalo turėti kuo platesnę geografiją. Reikia kultūra dalintis, mainytis ir pildyti vieniems kitus. Žmogus be kultūros suakmenės.

- Kurie jūsų darbai sulaukė didžiausio publikos dėmesio?

- Tokių nemažai. Kad ir 2014 metų M.K.Čiurlionio portretas. Sukūriau jį kubofuturistine maniera, tai sulaukė daug diskusijų. Po jo pristatymo „ArtVilnius 2014“ gavau nemažai įsigilinimo vertų klausimų. Taip pat nuolat dėmesio sulaukia raidinių portretų technika. Kuriu žmonių portretus iš raidžių ir frazių, susijusių su jų gyvenimu ar asmenine kūryba. Tai portretai žmonių, kuriems aš simpatizuoju: nuo dainininkų iki rašytojų bei dailininkų. Kiekvienas jų turi biografiją, įdomų asmeninį gyvenimą ir ryškių įvykių jame. Raidinio portreto kūrimo procesas dvigubai naudingesnis - visad sužinai naujų detalių apie paišomą asmenybę, nes nuolat reikia perskaityti daug medžiagos, kad parinkčiau geriausią informaciją portretui.

- O naujausi? Papasakokit daugiau apie kitą M.K.Čiurlionio portretą, sukurtą iš pieštukų, ir gamtovaizdžių tema ištapytą šautuvą AK-47.

- M.K.Čiurlionio portretas iš spalvotų pieštukų - tai mano pagarba šiam įvairiapusiam kūrėjui, palikusiam nemažą indėlį Lietuvos ir Europos kultūroje. Tai mano pagarba Lietuvos meno istorijai. O AK-47 - visiškai kitokių natų kūrinys, alsuoja protestu ir dėmesio sutelkimu į gamtos svarbą. Atimu ginklą iš karo ir paverčiu jį meno kūriniu. Pavadinimas „Alternatyvus metalo panaudojimas“ savaime labai iškalbingas.

- Kaip manote, ar menas Lietuvoje yra vertinamas?

- Manau, taip. Būtų vertinamas dar labiau, jeigu menininkams dažnai nereikėtų atlikti ne savo darbų. Turiu galvoje rinkodaros sprendimus, savęs pateikimo strategijas ir pan. Kūrybinga asmenybė privalo koncentruotis į kūrybos procesus. Idėja svarbu, įgyvendinimas - irgi. Nereikia laukti, kad jus įvertins už nieką.

- Sėkmės sulaukėte ir Rusijos meno rinkoje. Rodos, konkurencija ten žvėriška, kaip pavyko įsitvirtinti?

- Taip ir yra, konkurencija žvėriška ir labai daug gebančių gerai kurti žmonių. Į sunkiausią užduotį žiūriu lengvai, ne paslaptis, įsitempdamas reikalui nepadėsi. Į galeriją, su kuria esame pasirašę ketverių metų išskirtinių teisių kontraktą Rusijos Federacijoje, atėjau iš gatvės. Be jokių rekomendacijų, protekcijų ir pasiruošimo darbų. Atsisėdome, pabendravome, išsakiau, kuo galiu būti naudingas jiems ir ko tikiuosi iš jų. Pirmoji toje galerijoje surengta paroda sulaukė gero rezultato, 90 proc. kūrinių rado naujus šeimininkus, tarp jų ir keli muziejai: Maskvos modernaus meno muziejus, Valstybinis literatūros muziejus, Valstybinis A.Puškino muziejus.

- Menas prieinamas visiems visuomenės sluoksniams? Ar netrūksta meno visuomenės kasdienybėje?

- Manau, kad menas turi būti prieinamas visiems visuomenės sluoksniams, ne veltui sakoma: „Menas į mases!“ Sutinku su tokiu požiūriu, reikia skleisti informaciją apie meną kuo platesniais kanalais - nuo edukacinių sistemų iki galimybių įsigyti paveikslų reprodukcijų, padarant tai, kas neprieinama, prieinama. Paveikslo reprodukcija - tai spauda ant tapybinės drobės, ant viršaus aptapyta, pagyvinta tapytojų, prenumeruota (dažniausia būna iki 5 vnt.). Reprodukcija man - tarsi litografinis darbas: reprodukuoji darbą, o jis visad kiek kitoks. Skirtumas nežymus, minimalus, bet padarantis reprodukuotą darbą savotiškai gyvu ir autentišku meno kūriniu.

- Kokia, jūsų nuomone, pagrindinė meno funkcija?

- Viena svarbiausių meno funkcijų laikau gebėjimą padėti išreikšti vidinę sielos kalbą, kurią pasitelkiant sukuriama individuali abėcėlė. Su ta vizualios kalbos abėcėle dailininkas ateina pas meno gerbėją. Jeigu tai pavyksta, tai tampa ne tik geru menu, bet ir galerininkų bei aukcionų namų žongliravimo detale. Tai tampa investicija.

FAKTAI:

*Menininkas yra surengęs daugiau nei 30 personalinių ir dalyvavęs daugiau nei 20 grupinių parodų.

*V.Mackevičiaus darbų turi režisierius Emiras Kusturica, pasaulinio garso dainininkai bei kompozitoriai Enijus Morikonė (Ennio Morricone), Džo Kokeris (Joe Cocker), Rošyn Merfi (Roisin Murphy), „Vaya Con Dios“, Stingas, grupė „Air“.

PARODA

Naujausius Vlado Mackevičiaus darbus galite išvysti Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“. Personalinė menininko paroda MESS AGE vyks iki gruodžio 19 dienos.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“