Premjera
Klaipėdos dramos teatro premjera Miro Gavrano "Viskas apie vyrus" preparuoja stiprios lyties atstovų mėgstamą frazę, jog tikra draugystė ir meilė - tik tarp vyrų, o visos moterys... Geriau jau jų nebūtų..., tačiau būtent joms šio spektaklio herojai, ko gero, pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje, šoka striptizą.
Erotinis "droviųjų eržilų" šou - vienas ryškesnių ir įspūdingesnių šio spektaklio akcentų, tačiau "Viskas apie vyrus" nėra pigi pramoginė komedija. "Mes ne urviniai", - ironiškai išsprūsta iš vieno herojaus lūpų.
Trys aktoriai Igoris Reklaitis, Rimantas Pelakauskas ir Kazimieras Žvinklys (jį ateityje dubliuos Edvardas Brazys) scenoje kuria po keturis skirtingus personažus. Jie yra keturiasdešimtmečiai, draugai nuo studijų laikų, išgyvenantys vidutinio amžiaus krizę. Jie kalba apie sporto naudą, apie vedybinio gyvenimo pranašumus bei trūkumus bei malonumą svetimauti.
Jie susipyksta dėl moters ir išsiskiria, tačiau vėl susitinka finalinėje scenoje - jau senukai, gyvenantys senelių namuose, kuriems vienintelis gyvenimo džiaugsmas - alkoholis ir erotiniai pokalbiai. Na, dar pleistru sulopyta guminė moteris.
| Bene pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje Klaipėdos dramos teatro aktoriai spektaklyje šoka vyrišką striptizą |
Pati rimčiausia ir slogiausia spektaklio siužeto linija analizuoja šeimos santykius iš vidaus. Tėvas bei du jo sūnūs po penkerių metų susitinka prie motinos kapo. Vienas sūnus kaltina tėvą dėl despotizmo, kurio nepakėlusi žmona pabėgo, o galiausiai nusižudė, tačiau brolis (akt. K. Žvinklys) atskleidžia ilgai slėptą tiesą, jog motina šeimą paliko dėl jaunesnio meilužio ir nusižudė, kai šis ją metė.
Šis siužetas tarsi adata duria vienareikšmiškiems skyrybų vertinimams, atkreipia dėmesį į šeimos narių tarpusavio santykius, kuriuos neretai apnuodija bendravimo ir įsiklausymo trūkumas.
Spalvinga ir madinga spektaklio siužeto linija atskleidžia gėjų santykius, gvildena vyriškos meilės, pasitikėjimo, tolerancijos temas. Subtiliai ir šmaikščiai aktoriai pristato kartu gyvenančių gėjų buitį ir "šeimyninius" kivirčus, kovą dėl dėmesio nemalonioje "meilės trikampio" situacijoje.
| Senstantys vyriškiai įsivaizduoja esantys dar labai sportiški |
Per keturias siužeto linijas spektaklis "Viskas apie vyrus" atskleidžia įvairiapusišką gyvenimiškų situacijų, žmogiškų jausmų bei santykių paletę. Spektaklio režisierius Arvydas Lebeliūnas nutapė įdomų ir ekspresyvų paveikslą, kompozitorius Gintaras Kizevičius suteikė jam vyrišką roko muzikos skambesį, dailininkė A. Šleinienė - futuristinę formą. Na, o šio kūrinio kolorito intensyvumas, aiškumas ir poveikis žiūrovui priklauso tik nuo vaidinančiųjų aktorinio meistriškumo.
Premjeriniame spektaklyje vyriškame trio dominavo Igoris Reklaitis. Jo kuriami personažai išsiskiria, rodos, smulkiomis, tačiau kruopščiai parinktomis efektingomis detalėmis, tiksliai surastais prisitaikymais. Tuo tarpu R. Pelakausko bei K. Žvinklio kuriamiems herojams dar trūksta savitumo, šarmo, kuris išskirtų keturiasdešimtmetį "pleibojų" iš daugybės anksčiau matytų "donžuanų", leistų iš pirmo žvilgsnio identifikuoti gėjų fotomenininką tarp eilinių gėjų.
Nuvilsiu skaitytojus, laukiančius spektaklio "Viskas apie vyrus" palyginimo su populiariuoju Klaipėdos dramos teatro spektakliu "Viskas apie moteris", kuris sukurtas pagal to paties autoriaus pjesę. Aš šių spektaklių nelyginsiu todėl, kad manau, jog vyrai ir moterys, nors ir jaučia tokius pačius jausmus, tačiau yra iš skirtingų planetų. Tiems, kurie su manimi nesutinka - linkiu pažiūrėti abu spektaklius.
| Dėl moters susipykę draugai, susitaiko tik tada, kai "moterys jau - buvusios nebuvusios" |
| "Tikra meilė - tik tarp vyrų". |
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą