Virgilijaus Noreikos mecenatas yra Lietuvos žmonės

Apie šį ciklą, sumanytą pagerbti unikalų V.Noreikos talentą, susietą su dviem datomis - 55 kūrybinės veiklos ir 77 gyvenimo metai (rugsėjo 22 d. ), - buvo paskelbta pavasarį. Tada V.Noreika prisipažino, kad atsisveikindamas su didžiąja scena leidosi įkalbamas dar kartą išeiti į ją rudenį įvairiuose Lietuvos miestuose. Tai žinoma, nereiškia, kad nuo tol nebus girdėti jo balso: „Kaip vienoje dainoje sakoma, tai dar ne pabaiga, dar taškas nepadėtas, - kalbėjo jis, - čia aš atsisveikinu su didžiąja scena, su didžiuliais orkestrais, operiniu repertuaru operos scenoje, su oratorijomis, kantatomis... Na, mišias gal dar pasiliksiu... Dabar dainavau Tauragėje, dainavau Šilutėje, ir ateityje pasilieku sau teisę, jeigu kvies dar padainuoti“.

V.Noreikos nuomone, koncerto programa sudaryta virtuoziškai, ji ne tik įdomi klausytojui, bet ir padeda atskleisti išskirtinius solistų gebėjimus. „Tikimės pasirodyti esą superklasės profesionalai, kuriais mūsų visuomenė gali ir pasitikėti, ir džiaugtis. Kolegos yra tokios klasės dainininkai, kokių labai nedaug esu sutikęs gyvenime. Aš einu į koncertą pasitikėdamas tais, kurie su manimi dainuoja, ieškodamas savyje jėgų pateisinti tą kompaniją. - Ir pajuokavo: - turiu susikaupti ir pasitempti, kad per daug neatsilikčiau“. V.Noreika kalbėjo prie visų trijų solistų karjeros „trupučiuką“ prisidėjęs, vieniems pataręs daugiau, kitiems mažiau, bet jie visi yra jo patarimų gavę „ne koncertinėje salėje, bet pamokos metu“.

Po pirmojo koncerto M.Vitulskis išvyksta į Ispaniją, ten Bilbao teatre visą mėnesį rengs tenoro partiją Dž.Verdžio operoje „Traviata“, tačiau organizatoriai patikino, kad į kiekvieną koncertą jis atskrisiąs Lietuvon. Koncertuose, kurie po Alytaus vyks Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio arenose, skambės garsios arijos iš Dž.Pučinio, Dž.Verdžio, Dž.Donicečio, Ž.Masnė operų, kurias atliks ir V.Noreika, ir jaunieji operos talentai - E.Seilius, M.Vitulskis ir V.Vyšniauskas, neapolietiškos dainos, populiarūs amerikiečių bei ispanų muzikos kūriniai (tarp jų ir „Granada“, ir garsusis F.Sinatros dainuotas „Mano kelias“), ir lietuvių liaudies dainos. V.Noreika atliks vieną sunkiausių tenoro arijų - „Otelo“ mirties sceną ir Dž.Verdžio operos „Otelas“, kuri yra didelis išbandymas net jauniems dainininkams. Pirmą kartą nuskambės ir specialiai šiai progai sukurta Algimanto Raudonikio daina „Ačiū už meilę“. Gros specialiai šiam projektui dirigento Vytauto Lukočiaus suburtas orkestras „Vilnius Sinfonietta“.

Koncerto repeticijos yra filmuojamos. M.Vitulskis pasakojo žurnalistams, kad jose nestinga ir humoro gaidų, kad maestro apie kiekvieną kūrinį dalijasi prisiminimais, ir kad jų prisiklausius galima būtų rašyti knygą (organizatoriai Kalėdoms ketina išleisti DVD albumą, kur bus vietos ir V.Noreikos dainavimui, ir koncertų turui, ir repeticijų akimirkoms). „Tenorai ir italai yra kažkuo panašūs, - pagavo linksmą gaidą V.Vyšniauskas. - Vienąkart susimąsčiau, kodėl pas R.Vagnerį vienas solistas padainuoja, paskui kitas padainuoja, o pas italus - visi iš karto. Kai būnu Italijoj, kaskart suprantu kodėl. Kai nueinam kur nors su draugais valgyt picos, jie visi ima kalbėt vienu metu... Svarbiausia, jie sugeba vienu metu ir kalbėti, ir klausyti... Manau, kad tenorai į juos kažkuo panašūs“.

Turo rengėjai negavo jokios valdiškos paramos (sako net neprašę, žinodami jų oficialią vien ordinais rodomą pagarbą iškiliesiems mūsų menininkams) ir koncertų mecenatu laiko visus Lietuvos žmones.

V.Noreika pastebėjo, kad mes klystame Lietuvos ieškodami valdiškuose kabinetuose, kur jos nėra ir negali būti, ir kad jis, sakysim, jaučiąs didžiulį žmonių palaikymą: „Kur nuvažiuoji, pilnos salės, Lietuva mane palaiko ir jai esu labai dėkingas. Visą gyvenimą savo pasirodymus užsienyje pradėdavau lietuvių liaudies daina ir aukso medalį 1957 metais tarptautiniame konkurse laimėjau dainuodamas būtent lietuvišką muziką“.

Šlifuodami programos ir renginio detales, koncertų organizatoriai iš anksto rengiasi bisams. Jie žada, kad bus galima išgirsti ir publikos pamėgtąjį „Švelnumą“, ir „Svają“, ir „Devintąją bangą“, ir dar kelis kūrinius, kurių nenorėjo išduoti, tuos momentus sakė paliekantys finalui. Tenoras E.Seilius yra juokais grasinęs: „Jeigu V.Noreika šitos dainos nedainuos, mes į sceną neisim“. Koks tai bus kūrinys, neatskleidė nė vienas. Bet kadangi į sceną jie tikrai išeis ir jau šį šeštadienį, spėjame, alytiškiai bus pirmieji, kurie išgirs garsiąją kiekvieno lietuvio širdį veriančią Stasio Šimkaus dainą Prano Vaičaičio žodžiais „Kur bakūžė samanota“...

Parengta pagal dienraštį "Respublika"