Viktoras Gerulaitis: "Negaliu išvengti muzikos"

- Jūs esate muzikologas, istorikas, geografas, filosofas, poetas, vertėjas, laidų vedėjas. O kaip įvardytumėte, kas jūs esate pirmiausia?

- Diplome parašyta „muzikologas“, o šiaip esu dėstytojas. Aš muzikos istorijos dėstytojas ir tuo viskas pasakyta. Šiek tiek išmanau muziką ir myliu istoriją. Būtų labai malonu, jei galėčiau save vadinti Mokytoju, bet taip nėra. Būti Mokytoju - ne kiekvienam duota. Turiu galvoje tokį Mokytoją, kuris sukuria savo mokyklą ir turi sekėjų. 

- Pasakykite, kaip savyje galima sutalpinti tiek daug asmenybių? 

- Kiekvienas žmogus mažų mažiausiai yra dviveidis. Vienas veidas atsiskleidžia tuomet, kai lieka pats su savimi, kitas - skirtas visuomenei. Aš tikrai esu dvilypis, tai iš to ir kyla mitai, kad turiu daug asmenybių. Šiaip viskas yra daug paprasčiau. Viskas yra pagrįsta fizika. Yra diena ir naktis, žiema ir vasara. Johanas Gotfrydas Herderis pasakytų, kad žmogus yra natūrali gamtos dalis, vadinasi, jis yra toks pats kaip gamta. Dieną eina kaip kareivėlis, o naktį atsiduoda vienatvei arba meilei. 

- Ar galite pasakyti, kas jums sunkiausia kuriant televizijos laidas? 

- Sunku surasti temų. Man būtų labai lengva kurti muzikines laidas. Aš jose tiesiog „maudyčiausi“. Laidose negaliu išvengti muzikos. Nors kodėl turiu vaidinti dailininką ar mokslininką, jei esu, kas esu? Polinkis į muziką ir sunkina kitų temų paieškas. Daugelis laidų temų gimsta natūraliai - einant į turgų, parduotuvę. Kai ateina idėja, tai ją apipavidalinti būna lengviau. Žinoma, prieš laidą tenka daug ruoštis filmavimams, kai ką pasižymiu, nes kitaip išeičiau iš proto. Kartą mūsų režisierė sugalvojo padaryti laidą apie plojimus. Iškart jai atsakiau, kad tai neįmanoma, nes laidoje visuomet turiu būti tikslus, nors gyvenime toks nesu. Bet vėliau viskas puikiai pavyko. Plojimai labai įdomus ir rimtas reikalas. Dabar net pusė valandos man neužtektų apie tai papasakoti. 

- Ar laidoje jūs elgiatės natūraliai, ar tenka repetuoti ir perfilmuoti? 

- Viskas vyksta spontaniškai. Laidoje yra daug improvizacijų. Užsikabinu, pradedu maskatuoti kaip italas rankomis. (Juokiasi.) O tokio dalyko kaip teksto mokymasis beveik nėra. Joje iškart beriu tik galvoje gimstančias mintis. Nesigėdiju atsiversti ir paskaityti kokią knygą ar dokumentą. O jei sėdėčiau ir tik skaityčiau tekstą, tai būtų negyva. Kartą man patarė, kad nebūčiau kvailelis ir nevargčiau. Pasiūlė pasirašyti tekstą ir skaityti per suflerį. Mano supratimu, tai būtų visiškas absurdas tokiai laidai. 

- Žmonės skundžiasi, kad televizijoje nėra kultūrinių laidų. O ką jūs manote? 

- Tegul žiūri „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“. (Juokiasi). LRT Kultūros kanalas, kurį kai kas pravardžiuoja kartojimų kanalu įgyja vis daugiau žiūrovų. Žmonėms nusibosta kasdien žiūrėti šokius. Jie pradeda ieškoti ir atranda kultūros kanalą. Vis daugiau su juo ir pasilieka. Labai norėtųsi, kad įsijungę šį kanalą, pasiliktų ir tie, kuriems to reikia. Taip pat norėtųsi, kad įsijungtų tie, kuriems šiandien dar to nereikia, bet jie susidomėtų ir plėstų tą ratą, atliktų švietėjišką misiją. Tie, kuriems reikia kultūros kanalo yra elitas. Tai Lietuvos mažuma - mokslininkai, kultūrininkai ir menininkai.