"Vieninteliai ir nepakartojami": Sofija Kanaverskytė

2012 m. pavasarį Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpė savaitgaliais primindavo nedidelę televizijos studiją: dvi-trys kameros, mikrofonai, apšvietimo lempos, ant sienų spektaklių plakatai, nuotraukos... Kovo ir balandžio mėnesių penktadieniais čia vykdavo projekto „Vieninteliai ir nepakartojami“ – Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai – susitikimai. Renginiuose, sulaukusiuose didžiulio klaipėdiečių susidomėjimo, dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė, Nijolė Sabulytė, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, lėlių teatro režisierė, dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė, solistas dainininkas Šarūnas Juškevičius.

Visų vakarų metu palėpėje - studijoje jaukumą skleidė batika dekoruotas šviestuvas. Jo autorė – baigiamosios ciklo laidos viešnia – scenografė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Sofija Kanaverskytė.

Artistiškos ir spalvingos asmenybės S. Kanaverskytės kūrybos vakaras praplėtė sumanymo horizontus, kadangi menininkės gyvenimo ir kūrybinių darbų vieta neapsiriboja vien uostamiesčiu. Po poros metų bus pusė amžiaus, kai S. Kanaverskytė baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar Dailės akademija). Per tą laiką sukūrė scenografijas daugiau nei 75-iems spektakliams įvairiuose Lietuvos – Panevėžio, Vilniaus jaunimo, Klaipėdos dramos ir muzikinio – bei Vokietijos teatruose, išleido poezijos ir dailės albumą „Asmeniškai“, nuolat rengia įvairias parodas. „Esu visų galų meistrė – siūti moku, mezgu, konstruoju dekoratyvinius elektros prietaisus, kuriu aplikacijas, karikatūras, apykakles, seges... Iki galo aš savęs nelaikau scenografe“, – prisipažino dailininkė Sofija Kanaverskytė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistei Gražinai Juodytei, prieš mėnesį Klaipėdoje pristatydama pastelinių portretų parodą „Moterys ir gėlės“.

Pusvalandžio trukmės laidoje neįmanoma patalpinti visos susitikimo metu apžvelgtos kūrybinės biografijos, sukauptos didžiulės patirties, eksponuotų darbų, todėl pagrindinį dėmesį laidos rengėjai sutelkė į viešnios prisiminimus apie itin svarbų kiekvienam kūrėjui etapą – kūrybinio gyvenimo pradžią. Likimas lėmė, kad iš karto po studijų S. Kanaverskytė susipažino ir bendradarbiavo su Lietuvos teatro legenda, Panevėžio teatro įkūrėju Juozu Miltiniu. Šimtas laiškų kurso draugei Violetai Skirgailaitei, kurie, kaip žadėjo S. Kanaverskytė, kada nors būtinai suguls į memuarų knygą, ryškiai ir detaliai atkuria tuos nepamirštamus, iki šiol menininkės vaizduotėje gyvus jaunystės metus.

"Atsisveikindami dailininkės Sofijos Kanaverskytės aplikacijų galerija ir tekstu „Angele sarge, tu man paskirtasis...“, kuris visai atsitiktinai, bet labai simboliška, kad skambėjo ir pirmajame vakare, linkime visiems jautriau žvelgti į mus supantį sudėtingą pasaulį, atrasti ir skleisti aplink save gėrį, grožį ir viltį. Tesaugo ir globoja kiekvieną – vienintelį ir nepakartojamą – Jūsų laimės Angelai sargai", - sako laidos kūrėjai.

Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Filmavo Algimantas Jarukaitis ir Eugenijus Macius. Montavo Algimantas Jarukaitis. Režisierė Nijolė Jačėnienė. Sumanytojas ir vedėjas Sigutis Jačėnas.