Vejantis vėtrungę

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė pristatė parodą, skirtą Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Ernsto Vilhelmo Berbomo 225-osioms gimimo metinėms.

"Į šią konferenciją - apskritojo stalo diskusiją susirinko visų Klaipėdos regionų savivaldybių - Neringos, Šilutės rajono, Klaipėdos atstovai aptarti vėtrungių dabartį ir perspektyvas. Klaipėdos miesto savivaldybė, šiuos metus paskelbusi Vėtrungių metais, buvo suplanavusi pasikviesti visus regiono partnerius, kurie dalyvavo šiame projekte, kartu aptarti rezultatų ir pažvelgti į perspektyvas", - su konferencijos tikslais supažindino jos moderatorius, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. Jis pasidžiaugė, jog konferencijoje sulaukta svečių iš Kultūros ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo ir kad iš visų metų pradžioje numatytų planų, kaip paminėti Vėtrungių metus, įgyvendinta per 90 procentų: visos idėjos, apie kurias kalbėjome, kurių norėjome, įvykdytos ir visus šiuos metus viešojoje erdvėje vėtrungių vardas arba jų įvaizdis buvo plačiai paskleistas.

"Visos vėtrungės, mažosios architektūros stebuklas, yra tiek unikalios, kad jų nagrinėjimui visiems atsivėrė platus laukas. Aš sakyčiau, vėtrungę reikia skirti į dvi dalis ir išskirti apatiniąją dalį, kurioje yra gyvenvietės herbas, nes viskas prasidėjo nuo vietovės, o vėliau atsirado ir viršutinė informacija", - sakė Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis.

Vėtrungių metų idėjos autorius, žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka džiaugėsi, kad Vėtrungių metų renginiai pranoko jo ir kitų tuo besirūpinusių žmonių lūkesčius.

"Labai nustebino, kad idėja prigijo tiek institucijų lygmenyje, tiek savivaldybėse, kurios patikėjo Klaipėdos idėja. Dar labiau džiugina, kad idėja persismelkė į miestiečių namus, į darželinukų bei moksleivių klases. Visgi pagrindinis tikslas yra, kad klaipėdiečiai pamiltų vėtrunges, jas pažintų bei naudotų, ir kad tai taptų išskirtine Klaipėdos puošmena, istorijos nešėja, bendro Kuršių marių arealo simboliu", - kalbėjo D. Nikitenka. Jo nuomone, iki pasiskelbimo Vėtrungių metais, Klaipėda buvo iškritusi iš konteksto. Kuršių nerija vėtrunges turėjo ir turi, Šilutės rajonas turėjo ir turi, Klaipėdos rajone vėtrungės buvo pakabintos Drevernoje. Mes būtume likę vieninteliai visame marių areale, kurie neturėjo nė vienos vėtrungės.

D. Nikitenka sakė, kad klaipėdietiškos vėtrungės ypatingos tuo, jog jos neturi nė vieno archetipo. Jei Neringa, Šilutės rajonas gali pasigirti, kad turi autentiškų vėtrungių pavyzdžių, nupieštų ar išlikusių iš senesnių laikų, deja, bet Klaipėda neturi nė vieno autentiškos vėtrungės pavyzdžio. Tad norint užpildyti šią spragą teko imtis kūrybos, tartis su istorikais.

SUSIDOMĖJIMAS. Vėtrunges kuria daugelio uostamiesčio mokyklų mokiniai.

"Mūsų vėtrungėse yra mažiausiai fantazijos, o daugiausia - istorijos, tai yra ikonografijų. Vėtrungės sukurtos ne pasitelkus fantaziją, bet vadovaujantis ikikarinės Klaipėdos vietovių - Kopgalio, Bomelsvitės, Valdiškosios Svitės, Mėmelio ir Smeltės - ikonografija, į vėtrunges perkeliami XIX-XX amžiaus vidurio vaizdai", - pasakojo kraštotyrininkas ir žurnalistas D. Nikitenka. Visos vėtrungės turi aprašymus, pasak pašnekovo - pasus, kad turistams būtų aišku, kas vėtrungėje vaizduojama. Per vėtrungę sužinoma ir apie Klaipėdos miesto istoriją.