Vasaros estradą išsaugos

Darbo grupės narys, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pasakojo, kad savivaldybės vadovybei buvo pateiktos rekomendacijos dėl statinio panaudojimo. Išskirtos artima ir tolima perspektyvos.

Griauti - brangu

Pokalbininko teigimu, darbo grupės posėdžių metu buvo pasigirdusių kalbų apie pastato ar dalies, kurioje sėdi žiūrovai, nugriovimą, tačiau paaiškėjo, kad tai būtų kone neįveikiamos užduotys, kurios atsieitų didžiulius pinigus.

"Apie nugriovimą kalba neina, nes vasaros estrada turi vertę, todėl ją reikia išsaugoti", - sakė N. Lendraitis.

Jis pasakojo, kad artimoje perspektyvoje, per ateinančius dvejus metus, ketinama tvarkyti tai, kas yra prasčiausios būklės - suoliukus bei atlikti techninės pastato būklės ekspertizę. Planuojama, kad dėl statinio sudėtingumo ji kainuos apie 20 tūkst. litų.

Nors kitąmet didesnių renginių čia nenumatyta, deramasi, kad 2015 m. čia vyktų tarptautinis chorų festivalis, planuojamos moksleivių šventės, tad tais metais ir būtų tvarkomi suoliukai.

Vėliau žadama atlikti estrados panaudojimo galimybių studiją. Skaičiuojama, kad ji gali atsieiti apie 50 tūkst. litų.

N. Lendraičio teigimu, tolimesnėje perspektyvoje svarstoma apie partnerystę tarp viešojo ir privataus sektoriaus - tikimasi, kad bendradarbiavimas padėtų atgaivinti merdinčią estradą. Bus bandoma bendradarbiauti ir su viešąja įstaiga "Investuok Lietuvoje", kuri užsiima užsienio investuotojų pritraukimu į Lietuvą.

Ieškos pritaikymo galimybių

Nors sklypo, kuriame stovi vasaros estrada, detaliajame plane numatyta, jog jis nėra komercinės paskirties, gali būti svarstoma apie jo pakeitimą - kad čia galėtų būti vykdoma ir privati veikla.

Šiuo metu estrada perduota valdyti kultūros centrui Žvejų rūmams. Jo direktorius Alvydas Lenkauskas teigė, kad sprendimui išsaugoti statinį pritaria. Jo manymu, galimybių studija bus itin naudinga.

Pokalbininkas tvirtino, kad patį objektą gali išgelbėti tik šalia esantis kitas pastatas ar veikla. Paklaustas, ką įsivaizduoja vasaros estradoje ar šalia jos, A. Lenkauskas vardino variantus, kurie galbūt padidintų tiek statinio galimybes, tiek miestiečių susidomėjimą.

"Galbūt galėtų šalia įsikurti gera sportinė organizacija, verslininkai. Būtų žaidimai, užimtumas. Žiemą galėtų būti ir ledas, čiuožykla, galbūt įrengtas ir stogas. Reikia siekti, kad estrados naudojimas nebūtų sezoninis, praplėsti jos panaudojimo galimybes", - dėstė Žvejų rūmų direktorius.

N. Lendraičio manymu, durų atvėrimas verslui nebus lengvas kelias, tačiau tai padėtų išsaugoti vertingą objektą.

Darbo grupė svarstė ne tik apie išsaugojimą, bet ir apie apsaugą - šiuo metu visa estrados teritorija yra visiškai atvira, bet kas ir bet kada gali ten patekti ir daryti, ką panorėjęs. N. Lendraičio manymu, vertėtų įrengti kokią nors apsauginę tvorą bei pastatyti įspėjamuosius ženklus - kad nebūtų gadinami suoliukai ar aplinka. Apsaugos priemonių reikėtų ir tuo atveju, jei šalia įsikurtų verslininkai - reikėtų saugoti inventorių.

N. Lendraitis kol kas nedrįso prognozuoti, kiek galėtų kainuoti visi estrados tvarkymo darbai. Jo teigimu, po atliktos techninės ekspertizės, kai bus žinoma reali pastato būklė, bus galima sudarinėti realias sąmatas ir planus. Kol kas pinigų planuojama prašyti iš savivaldybės biudžeto, bet galvojama ir apie galimybę mėginti pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, kaip tai padarė Vilniaus savivaldybė, rengdama Vingio parko estrados atnaujinimo projektą.