Unikali knyga apie Didįjį karą

Ta proga "Vakarų ekspreso" skaitytojams sudarome galimybę susipažinti su keliomis ištraukomis iš šios knygos.

Kuria portretus

Praėjus tiek laiko nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, istorikai vis dar nesutaria, kaip šūviai Sarajeve ir 1914 m. liepos krizė virto Pirmuoju pasauliniu karu. Reikės ne vienos studijos, kad pagaliau suvoktume, kodėl prasidėjo karas, turėjęs, kaip tada tikėtasi, užbaigti visus karus. Tie, kurie 1914 m. vasarą griebėsi diplomatinių manevrų, melavo ir kūrė planus, kaip išprovokuoti priešą, kad šis suklystų, nė neįsivaizdavo būsimo karo baisybių.

Prieš šimtą metų vyko kruviniausias Verdeno mūšis - per 10 mėnesių apie 60 mln. bombų ir sviedinių krito į žemę mūšių laukuose. Prancūzai sustabė vokiečių puolimą, atsikovojo buvusius įtvirtinimus vietovėje, kur bombų išrausta pamėkliška teritorija be jokių augalų ir gyvių priminė mėnulio peizažą. Daugiau kaip 300 000 vyrų krito mūšio lauke....

Rašytojas E. Jungeris knygoje "Plieno audrose" kuria kariaujančiųjų vokiečių karių portretus - nuo eilinių iki generolų. Ribinėse situacijose atsiskleidžia jų emocijos, tarpusavio santykiai, būdo bruožai - sumanumas ir ištvermė, ištikimybė bendražygiams, lenktyniavimas dėl to, kas karingesnis ir, laikui bėgant, vis dažnesnė apatija. Beatodairiška drąsa mainosi su baime, plieninė disciplina su panikos ir įsiūčio priepuoliais...

Ištrauka iš romano

Pirmojo bataliono padaliniai užėmė dvaro parką. Iš antrojo bataliono - tik mano ir penktoji kuopa liepsnojančia uždanga peržengė beveik be netekčių. Pro išrausas ir namų griuvėsius nuslinkome iki tarpeklio vakariniame kaimo pakraštyje. Pakeliui pagriebiau šalmą ir užmaukšlinau jį ant galvos - šitai darydavau tik labai neaiškiose situacijose. Mano nuostabai, Favrėjus buvo visiškai tuščias. Greičiausiai gynėjai jau paliko šį ruožą, nes tarp griuvėsių tvyrojo įtempta atmosfera, tokiais akimirksniais būdinga bevaldei vietai; akiai ji teikia ypatingo pastabumo.

Kapitonas fon Vaijė, kuris, mums to nežinant, sunkiai sužeistas ir vienišas gulėjo kaimo išrausoje, buvo davęs nurodymą, kad penktoji ir aštuntoji kuopa puola priekinėje linijoje, šeštoji - antroje, septintoji - trečioje. Kadangi šeštosios ir aštuntosios dar nebuvo matyti, nusprendžiau pulti pernelyg nesirūpindamas dėl ešelonų. Lygiai septynios. Pamačiau, kaip pro namų likučių ir medžių strampų užkulisus silpnoje šautuvų ugnyje į atvirą lauką išeina kovinė grandis. Tai turėjo būti penktoji.

Tarpeklio dengiamą komandą išrikiavau atakai ir įsakiau pulti dviem bangomis.

- Tarpas - šimtas metrų. Aš pats būsiu tarp pirmos ir antros bangos!

Ėjome į paskutinį šturmą. Kaip dažnai per prabėgusius metus panašiai nusiteikę žengėme į vakaro saulę! Lez Esparžas, Gijemonas, Sen Pjer Va, Langemarkas, Pasendalė, Mevras, Vrokūras, Mori! Mūsų laukė dar viena kruvina šventė. Tarpeklį palikome kaip poligone, jei nepaisysime to, kad "aš pats", kaip skambėjo graži įsakymo formulė, staiga atsiradau šalia leitenanto Šraderio, plyname lauke priešais pirmąja? bangą.

Mano savijauta šiek tiek pasitaisė, tačiau vis tiek nesijaučiau gerai. Kaip vėliau pasakojo Haleris, atėjęs atsisveikinti išvažiuodamas i? Pietu? Amerika?, jo kaimynas tada pasakė:

- Žinai, aš manau, kad šiandien leitenantas negri?š!

Šis keistas žmogus, kurio laukini? ir destruktyvu? būda? mylėjau, ta?syk man apstulbusiam atskleidžia, kad paprastas žmogus sveria vado širdi? nelyginant juvelyrinėmis svarstyklėmis. Iš tikrųjų jaučiausi labai nusilpe?s ir laikiau ši? puolima? nevykusiu nuo pat pradžiu?. Nepaisant to, ji? prisimenu mieliausiai. Jam trūko Didžiojo mūšio galingo srauto, tos verdančios energijos; užtat jaučiausi beasmenis, tarsi stebėčiau save pati? pro žiūroną. Pirmą karta šiame kare girdėjau mažuosius šaudmenis švilpiant pro šalį tartum pro kažkoki? daikta?. Kraštovaizdis tapo perregimas kaip stiklas.

Kol kas i? mus lėkė tik pavieniai šūviai; galbu?t kaimo sienos už nugaros neleido mūsų ryškiau matyti. Su lazda dešinėje rankoje, pistoletu kairėje plumpinau pirmyn ir nejučiomis prisileidau dali? penktosios kuopos šauliu? linijos dešiniau, dali? - už mane?s. Jude?damas pajutau, kad nuo krūtinės atsisegė ir ant žemės nukrito Geležinis Kryžius. Nors i? mus taikėsi pasisle?pe? šauliai, mes trise - Šraderis, mano tarnas ir aš - pradėjom stropias paieškas. Galiausiai Šraderis išžvejojo ordina? iš žolės kuokšto, ir aš ji? vėl prisisegiau.

E?jome nuokalne. Rausvai rudo molio fone jude?jo migloti pavidalai. Kulkosvaidis i?kirto mums keleta? seriju?. Beviltiškumo jausmas dar sustiprėjo. Vis dėlto pasileidome bėgti, i? mus nukreiptai ugniai stipre?jant.

Peršokome keleta? šaulio nišu? ir greitomis išraustu? apkasu? ruožu?. Kaip tik tada, kai šokau per šiek tiek rūpestingiau iškasta? apkasa?, tarsi medžiojama? paukšti? mane ore numušė aštrus smūgis i? krūtinę. Surike?s taip garsiai, kad rode?si, jog su tuo šaižiu riksmu iš mane?s iše?jo visas gyvybiškai būtinas oras, apsisukau apie savo aši? ir žvangėdamas kritau i? apkasa?.

Na štai, kliuvo ir man. Suvokiau, kad i? mane pataikė, ir tuo pat metu jaučiau, kaip kulka pjauna gyvybe?. Jau kelyje prie Mori patyriau mirties rankos prisilietima?, o ši? karta? ji pastve?re? aiškiau ir tvirc?iau. Sunkiai atsitrenke?s i? apkaso dugna? buvau i?sitikine?s, kad viskas galutinai baigta. Tačiau keistu būdu ši akimirka yra viena iš nedaugelio, apie kuria? galiu pasakyti, jog buvau tikrai laimingas. Tarsi žaibo nušviestas supratau giliausia? savo gyvenimo esme?. Jaučiau nepatiklia? nuostaba?, kad būtent čia viskas turi baigtis, bet ta nuostaba buvo labai giedra. Tada šaudymo triukšmas ėmė tilti, lyg būčiau akmuo ir pro kunkuliuojanti? vandens paviršiu? grimzčiau i? gelme?. Ten nebebuvo nei karo, nei priešiškumo.

Informacija

Diskusija "Pirmasis pasaulinis karas po šimto metų" apie Ernsto Jungerio dokumentinį romaną "Plieno audrose" ir karo atminimo kultūrą Klaipėdos krašte vyks gegužės 6 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos meno skyriuje (J. Janonio g. 9).
Dalyvaus knygos vertėjas, rašytojas Laurynas Katkus, istorikas dr. Vasilijus Safronovas, moderuos istorikas prof. Vygantas Vareikis.

Bus daugiau