Tūkstantis ir viena naktis

O viskas prasidėjo tuomet, kai žinoma klaipėdietė pradėjo lankyti Violetos Jusionienės organizuotą dailės mokyklėlę.

"Paauglystėje lankiau dailės mokyklą, bet viską buvau primiršusi. Mokyklėlėje mokėmės įvairių dailės technikų, čia įgijau drąsos imtis lėlių gamybos. Kilo ryžtas sūnaus tuoktuvių proga piešti kvietimus ant šilko.

O kai svečiai pamatė tuos kvietimus, tai tarsi ir pareikalavo, kad jaunosios suknelė būtų ištapyta. Tai ir piešiau sakuros šakeles ant šilkinės baltos suknelės būsimai marčiai. Paskui pamačiau, kad altorius, prie kurio laimins porą, kažkuo panašiu į celofaną dengtas, tai ir altoriui staltiesę ištapiau", - apie tapybos ant šilko pirmuosius eksperimentus pasakojo A. Pečeliūnienė.

Mums kalbantis, į jos namus kaip tik rinkosi choreografės Agnijos Šeiko šokėjos - matuotis, kurį iš 50 apdarų demonstruos ant podiumo. Ir aikčiojo iš nuostabos - ir dėl rytietiškų-nerytietiškų modelių, ir dėl tapybos įvairovės.

"Mano teta ir dėdė buvo labai geri Kauno siuvėjai. Aš, vaikas, stebėdavau, kaip jie dirba. Ir, matyt, daug kas liko širdyje. Jie dirbdavo be lekalų. Ir aš jų nenaudoju", - paslaptimis dalijosi A. Pečeliūnienė.

Ji prisipažino, kad kai kurie drabužiai jau turi savo šeimininkes. "Kas norės įsigyti patikusį daiktą, aukos labdaros fondui "Laisva valia". Surinkti pingai bus skirti tapytojo Algimanto Švėgždos parodos kelionėms remti", - sakė A. Pečeliūnienė.