Transvestitai traukiasi iš Užgavėnių karnavalo

Tradicija ir šiandiena

Į praeitą sekmadienį Klaipėdoje vykusią Užgavėnių šventę patekę ukrainiečiai nusistebėjo, kad Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje galima šaipytis iš žydų bei čigonų tautinių mažumų. Tai
paskatino padiskutuoti su etnologe Valerija Jankūnaite apie tradicinės žiemos palydų šventės istoriją ir kaitą, persirengėlių šou sampratą šiuolaikinėje visuomenėje.

Daugelis tautų turi savitus Užgavėnių papročius, nors šventės kilmė yra ta pati. Daug kur Užgavėnės švenčiamos rengiant karnavalus, labai iškiliai ir triukšmingai. Veneciją garsina orios, aristokratiškos, paslaptingos, nebylios kostiumuotos kaukės iš viduramžių fantazijų. Rio de Žaneire šėlsta temperamentingų pusnuogių gražuolių, sambos mokyklų šokėjų, apsitaisiusių kaip atogrąžų paukščiai, peteliškės ir gėlės, paradas. Bulgarijoje vyksta kukeriais vadinamų mitinių personažų, senovės karių, vaikštynės. Nė vienoje šalyje Užgavėnių metu nėra parodijuojami tautinių mažumų atstovai.

Ar Klaipėdos etnokultūros centras, organizuojantis Užgavėnių šventę uostamiestyje, niekada nėra sulaukęs priekaištų, tautinių mažumų atstovų pasipiktinimo dėl persirengėlių žydais, čigonais, vengrais, vokiečiais?

Tiesioginių priekaištų dėl to nesame sulaukę, tačiau internete teko skaityti panašių komentarų. Iš jų matyti, kad ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai nežino Užgavėnių tradicijų, nesupranta, kodėl šioje šventėje veikia vienokie ar kitokie persirengėliai.

Etnologas Limbertas Klimka savo straipsnyje "Apie Užgavėnių mitiškumą" persirengėlių kaukes skirsto į keletą grupių. Seniausios kilusios iš akmens amžiaus toteminių genčių globėjų yra žvėrių ir paukščių kaukės: meškos, vilko, gervės, gandro. Vėlesniais laikais žemės derlumo ir vaisingumo sąvokos buvo susietos su naminiais gyvuliais. Taip atsirado ožio, avino, žirgo kaukės. Vargetos įvaizdyje etnologas įžvelgia senosios baltų religijos žynius. Agrarinės magijos apeigos šventę papildė mitiniais Lašininio, Kanapinio, Morės, Gavėno, raganų, velnių, giltinių, Juodo Gauruoto personažais. Kaip ir kada į šią kompaniją įsiliejo žydai, čigonai?

Lietuviškų Užgavėnių tradicijos formavosi kaimuose. Įdomu, kad skirtinguose Lietuvos etniniuose regionuose ši šventė turėjo skirtingus personažus. Aukštaitijoje su žiema atsisveikindavo daugiausia žvėrių ir paukščių personažai, Dzūkijoje iš viso nebūdavo persirengėlių, per Užgavėnes būdavo deginami laužai ir atliekami kitokie ritualai, karnavalo tradicijos nebuvo ir Klaipėdos krašte. Čia buvo švenčiama Šiupinio šventė. Spalvingiausios Užgavėnės būdavo Žemaitijoje. Tik šiame regione veikė žmogiško pavidalo bei mitinių būtybių kaukės - raganos, velniai, žydai, čigonai, daktarai.

Akivaizdu, kad pastarųjų personažų kilmė sietina su istorinėmis ir socialinėmis realijomis. Manyčiau, kad kitataučių, daktarų vaizdavimas Užgavėnių šventėje atsirado XVIII-XIX a., kai žmonės pradėjo daugiau važinėti, kai atsirado tikrų gydytojų.

Norėčiau pabrėžti, kad persirengimas kitu personažu per Užgavėnes nereiškia pasišaipymo, pajuokos iš to žmogaus. Tikslas - būti neatpažįstamam. Žmonės tikėjo, jog jeigu per Užgavėnes tavęs niekas nepažins - būsi visus metus laimingas. Todėl vyrai persirengdavo moterimis, moterys - vyrais, žmonės slėpdavosi po išradingomis iš medžio drožtomis arba beržo tošies padarytomis kaukėmis, apsirengdavo išverstais kailiniais ir visokiais skudurais.

Taip pat žmonės tikėjo, kad žemę pažadinti pavasariui galima tik labai triukšmaujant ir linksminantis, dainuojant, pokštaujant. Todėl per Užgavėnes kaimų gatvelėse, kiemuose, aikštėse virdavo sąmoju žaižaruojantis, komiškas liaudies teatras. Jo siužetams būdingas stiprus erotizmas. Persirengėliai inscenizuodavo vestuves, degindavo žiemą simbolizuojančią erotišką būtybę (Morę), vykdavo Lašininio ir Kanapinio kova. Prekybininkų žydų, būrėjų čigonių personažai juokindavo žmones kitokia kalbėsena bei elgsena.

Iki Antrojo pasaulinio karo Užgavėnių personažai ir siužetai natūraliai kito, pasipildydavo tam laikmečiui aktualiais veikėjais. Dabar Užgavėnių veikėjai, atkeliavę iš praeito amžiaus, didmiesčiuose postringauja apie žemės budinimą ar linų lankymą, į duris beldžiasi žydukai... Kodėl žiemos palydų šventė taip sustabarėjo?

Todėl, kad sovietmečiu Užgavėnės buvo uždraustos neva kaip su religija susijusi šventė. Užaugo karta, kuri nežino tikrųjų šio šventės tradicijų, prasmės, personažų. Prasidėjus Atgimimui mes staiga atsiminėme, kad buvo tokios Užgavėnes. O kaip jas švęsti - nežinojome. Rekonstruoti šią tradiciją pradėjome labai nedrąsiai pagal aprašymus knygose ir senolių pasakojimų trupinius.

Šio nežinojimo iliustracija yra šių dienų Užgavėnių žydukų maldelė: "Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos." Šioje frazėje atskleidžia, jog dabar žydo personažas painiojamas su elgetos personažu, o tai prieštarauja tradicijai.

Beje, po truputį Užgavėnių šventėse atsiranda ir naujų personažų. Praeitą sekmadienį į Klaipėdos Užgavėnių šventę kuo puikiausiai papildė Paparaco ir angliškai kalbančios Žurnalistės kaukės. Šie personažai organiškai, žaismingai įsiliejo į tradicinių veikėjų gretas.

Tuo tarpu Šiauliuose šį atradienį menininkai Reda ir Arūnas Uogintai surengė neva Užgavėnių eiseną - meninę protesto akciją, skirtą miesto lauko amfiteatrui išsaugoti. Jos priešakyje buvo vežamas Besmegenis - valdžios simbolis, į amfiteatrą buvo susmaigstyta 17 miesto Tarybos narių, balsavusių už viešosios erdvės perdavimą verslininkams, popieriniai veidai. Kokia Jūsų nuomonė apie tokias naujas Užgavėnių tradicijas?

Panaši akcija prieš dvejus ar trejus metus Telšiuose buvo pasmerkta. Tuomet žmonės, atėję į Užgavėnių šventę, išvydo politinį farsą su Šustausko ir kitų politinių asmenų parodijomis.

Sutinku, kad Užgavėnių persirengėlis gali juoktis iš žmogaus nemokšiškumo, ir tokios vienkartinės akcijos, kokia įvyko Šiauliuose gali būti, nes Užgavėnių persirengėlis turi atskleisti visuomenės skaudulius, tačiau to negalima daryti piktai, - tik šmaikščiai.

Minėjote, jog Užgavėnių šventėje daug erotinių motyvų, transvestizmo apraiškų. Galbūt į Užgavėnių karnavalą gali įsilieti ir Lietuvoje vietos nerandantis gėjų paradas?

Beje, dėl kritiško mūsų visuomenės požiūrio į seksualines mažumas Užgavėnių šventėse atsiranda vis mažiau drąsuolių, kurie persirengtų kitos lyties drabužiais.

Seksualinės mažumos paradų forma rimtai kovoja už savo teises ir išlikimą, o Užgavėnių personažai tik žaidžia dėl juoko ir linksmybės. Manau, kad šios dvi stovyklos niekada nesueis į vieną Užgavėnių šventę.

"Frazė "Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos" atskleidžia, jog dabar žydo personažas sutapatintas su elgetos personažu"

Jurga PETRONYTĖ