"The Svingle Singers" - dainuojantis orkestras

2009-01-17 12:00

Įspūdis

Kokia krizė? Į brangiausią šį mėnesį grupės "The Swingle Singers" iš Didžiosios Britanijos ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertą, vykusį sausio 15 d. Klaipėdos koncertų salėje, buvo išpirkti visi bilietai, kainavę nuo 50 iki 70 litų, buvo pristatyta papildomų kėdžių.

Visuotinės depresijos, niurzgėjimo, pykčio ant valdžios, ant darbdavių, ant oro... metu vienoje vietoje pamatyti tiek daug laimingų ir besišypsančių žmonių - neeilinis, išskirtinis įvykis. Tokią akimirką gali patikėti, kad grožis gali išgelbėti pasaulį, kad muzika - visagalė... Na, bent jau susimąstyti apie dvasines vertybes, kurias ne kas nors kitas, o mes patys dažniausiai išstumiam į toliausią savo kasdienybės užkaborį.

Dažnai postringaujama, kad klasikinės muzikos koncertams trūksta reklamos. Rodos, ir šiam koncertui ypatingos reklamos nebuvo. Pasaulinio garso žvaigždėms jos nereikia, daugelis melomanų turi šios grupės įrašų.

"The Swingle Singers" - penktą dešimtmetį gyvuojanti grupė, kurioje jau pasikeitė daugybė solistų, tačiau išliko tarptautinę šlovę grupei atnešęs išskirtinis "svingliškas dainavimas" - muzikos instrumentų imitavimas, dainavimas arti mikrofono ir be vibrato.

Koncertą iškilmingai pradėjo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras V. A. Mocarto "Užburtosios fleitos" uvertiūra. Paskui tą patį kūrinį atliko "The Single Singers".

Pirmas įspūdis išgirdus "The Swingle Singers" - nuostaba, abejonė, kad garsas sklinda iš aštuonių solistų, esančių scenoje, kad nėra jokios fonogramos, kad niekas nemuša būgnų, nebarškina barškučių. Tik keturios merginos ir keturi vyrai dainuoja a cappella, o skamba lyg orkestras.

Klausantis kitų kūrinių (koncerto metu skambėjo F. Šopeno, V. A. Mocarto, J. S. Bacho, Dž. Geršvino, A. Piacolos, Stingo, A. Disnėjaus , H. A. Madlėjaus ir kt. kūrinių aranžuotės) kūnas ėjo pagaugais, mintys klydo muzikiniuose labirintuose.

Stiprų, gilų muzikos išgyvenimą - štai ką padovanojo šis koncertas. Po jo problemos, dėl kurių taip rūpinaisi, nervinaisi prieš įžengdamas į Koncertų salę, atrodo tokios menkos ir niekingos kaip muzika, barškanti iš radijo imtuvo.

Jurga PETRONYTĖ