Teatro reforma, arba Kas atims paklodę?

Problema

Kultūros ministras Jonas Jučas praeitą savaitę sudarė darbo grupę, turinčią ištirti situaciją šalies teatruose, įvertinti šiuo metu galiojančius teisės aktus ir pateikti Kultūros ministerijai pasiūlymus, kaip spręsti
problemas teatrų sistemoje. Šią savaitę kreipimąsi į visus šalies politikus išplatino Lietuvos teatro bendruomenė. Jame teigiama, jog atėjo laikas iš esmės reformuoti šalyje egzistuojančią teatrų sistemą.

Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą ir partijas, turinčias savo atstovų parlamente pasirašė 44 režisieriai, aktoriai, vadybininkai bei teatro kritikai. Dauguma jų atstovauja nevalstybiniams teatrams. Tarp pasirašiusiųjų nėra klaipėdiečių teatralų.

Apkaltino stagnacija

Kreipimesi rašoma: "Pastarojo laikotarpio krizės Lietuvos teatruose atskleidė ligšiolinės teatro sistemos neefektyvumą. Mūsų manymu, už tokią padėtį yra atsakingi šalies politikai - per 18 metų Nepriklausomybės laikotarpį buvo pertvarkomos įvairios ūkio sritys, tačiau kultūros ir meno organizacijų tinklas taip ir nebuvo reformuotas, politikų bendruomenė niekada rimtai nesvarstė jo restruktūrizavimo. Iš esmės jis yra likęs toks pats, kaip ir sovietiniais laikais.

Kreipimosi autoriai siūlo neatidėliojant imtis spręsti Lietuvos teatro problemas pasiremiant pažangesnių šalių, ypač - Europos Sąjungos, patirtimi.

"Reikia iš esmės įvertinti teatrų sistemos kūrybinį ir ekonominį efektyvumą ir pradėti diskutuoti apie jos reformą, taip pat peržiūrėti teatrų ir kūrėjų organizacijų finansavimo prioritetus; drauge su Socialinės apsaugos ministerija įgyvendinti terminuotų darbo sutarčių ir kompensacijų sistemą; peržiūrėti Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymą, įteisinusį tik senos sistemos status quo. Neišsprendus šių esminių klausimų, krizės šalies teatruose dažnės, o kaip rodo ir pasaulinė patirtis, krizės veikiausiai palies ir kitus nereformuojamos kultūros sferos sektorius.

Todėl primygtinai prašome ne vien "atkreipti dėmesį" į šį kreipimąsi, bet drauge su teatro žmonėmis sėsti už bendro stalo ir tartis, konsultuotis, bendrai pradėti iš esmės keisti ydingą šalies teatro sistemą. Pabrėžiame, kad siekiant sukurti teatrų sistemos reformos gaires, būtina į šį procesą proporcingai įtraukti skirtingus teatralų sluoksnius", - rašoma kreipimesi, kuris buvo išplatintas lapkričio 19 d.

"Nevalstybiniams teatrams lengviau, nes nereikia išlaikyti pastatų didelio personalo ir t.t. Kita vertus, ar normalu, kad nevalstybinis teatras norėdamas parodyti savo spektaklį visuomenei turi mokėti Nacionaliniam dramos teatrui 6600 lt. už salės nuomą?", - klausė G. Pranckūnas

Jau kitą dieną į kreipimąsi sureagavo Kultūros ministerija. Ji išplatino pranešimą, kuriame pritaria teatro bendruomenės kvietimui susėsti konstruktyviam dialogui ir bendrų realių sprendimų paieškai, sprendžiant susidariusias problemas teatrų sistemoje.

Atsakyme primenama, jog praėjusią savaitę Kultūros ministras Jonas Jučas sudarė darbo grupę, turėsiančią ištirti situaciją šalies teatruose, įvertinti šiuo metu galiojančius teisės aktus ir pateikti Kultūros ministerijai pasiūlymus. Į minėtą darbo grupę yra įtraukti Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijų, Savivaldybių asociacijos, valstybės ir nepriklausomų teatrų, Teatro sąjungos ir Scenos meno kūrėjų asociacijos atstovai - 17 narių ir sąrašas nėra baigtinis.

"Tikiuosi, jog ši darbo grupė pateiks realių pasiūlymų kaip reikėtų pagerinti esamą teatrų situaciją Lietuvoje", - sako kultūros ministras Jonas Jučas.

Atsakymas su skaičiais

Tame pačiame Kultūros ministerijos pranešime pateikta ataskaita apie valstybinių ir nevalstybinių teatrų finansavimą.

"Atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, lėšos skiriamos išlaikyti valstybiniams ir nevalstybiniams teatrams (iš įvairių programų) nuolat didėja.

Kultūros ministerijos įsteigtiems valstybiniams dramos teatrams išlaikyti 2005 m. buvo skirta 11,666 mln. lt. (iš jų darbo užmokesčio fondui 7,866 mln.lt.), 2006 m. - 12,987 mln. lt. (darbo užmokesčio fondui 8,417 mln. lt.), 2007 m. - 16,288 mln. lt. (darbo užmokesčio fondui 9,844 mln. lt.).

Nevalstybiniai teatrai gali teikti paraiškas į įvairias Kultūros ministerijos programas. Valstybė remia teatrus skirdama jiems lėšų konkrečių kūrybinių programų - pastatymų įgyvendinimui per atskiras konkursines programas. Finansavimas skiriamas ir iš Tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo programos. 2007 m iš įvairių Kultūros ministerijos programų teatrų projektams finansuoti buvo skirta apie 1,250 mln. lt.

Teatrai gali teikti paraiškas ir į Kultūros ir sporto rėmimo fondą (KSRF). 2006 m. teatrų projektams dalinai finansuoti iš KSRF skirta 930 tūkst. lt., o 2007 metais - 1,091 mln. lt." - rašoma pranešime.

"Meno žmonės turi būti disidentai ir nebijoti kąsti savo aptrupėjusiais dantimis. Mūsų ginklas - dvasios kalba", - išrėžė B. Šarka

"Valstybė, neapsisprendžianti dėl prioritetų statant ar rekonstruojant kultūros objektus, nukelia rekonstrukcijų pabaigas į neaiškią ateitį ir taip kasmet "augina" rekonstrukcijų sąmatas", - tokiame kontekste pareiškime minimas Klaipėdos dramos teatras.

Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas, įtrauktas į Kultūros ministerijos darbo grupę, paneigė aukščiau išsakytą kaltinimą: "Mūsų teatro rekonstrukcija įtraukta į strateginio objektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto sąrašą. Šiais metais gavome pinigų teatrui paramstyti ir tai beveik padarėme. Šiek tiek pinigų trūksta šiam darbui užbaigti. O kitais metais gauname 0,5 milijono litų teatro projektavimo darbams. Taigi, negalime skųstis, jog mūsų problema ignoruojama", - sakė G. Pranckūnas.

Etatų pakeitimą terminuotomis sutartimis su aktoriais Klaipėdos dramos teatro vadovas pavadino amoraliu. "Tiesa, mūsų teatre minimalius atlyginimus gauna pensinio amžiaus aktoriai, kurie iš tiesų mažiau užimti spektakliuose. Gal ir logiška bei ekonomiška būtų juos atleisti, tačiau kur moralė? Šie žmonės visą savo gyvenimą atidavė teatrui, uždirbdami grašius. Jie yra mūsų teatrinės kultūros dalis. Sunaikinti, sugriauti galima viską labai greitai, sukurti sunku", - samprotavo pokalbininkas.

Tiesa, prieš trejus metus du Klaipėdos dramos teatro aktoriai Darius Meškauskas ir Vytautas Paukštė buvo pradėję dirbti pagal autorines sutartis. Jiems tai buvo naudinga, nes atlyginimai jų buvo didesni, tačiau teatras tuos pinigus turėjo mokėti ne iš mokos fondo, o iš pastatymams skirto biudžeto. Už lėšas, kurias skyrėme dviejų aktorių honorarams buvo galima pastatyti dar vieną spektaklį. Todėl vėliau grįžome prie įprastos sistemos", -pasakojo G. Pranckūnas.

Klaipėdos dramos teatro vadovas mano, jog tiek valstybinius, tiek nevalstybinius teatrus jungia ta pati problema, kaip išsilaikyti vienoje erdvėje.

Etatų panaikinimas tik sunaikintų repertuarinio teatro tradiciją Lietuvoje. Lietuvos ekonomikos toks sprendimas tikrai neišgelbėtų", - ironizavo V. Konstantinovas

"Visa tai yra paklodė tampymas bandant užsikloti", - situaciją ir šios savaitės pareiškimus komentavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro vadovas bei profsąjungos atstovas Vladimiras Konstantinovas.

Pasak jo, pagrindinė problema yra tai, jog valstybės požiūris į teatrus - tiek valstybinius, tiek nevalstybinius - kaip į UAB'us. Pas mus teatrai verčiami užsidirbti. Jeigu jau lygiuojamės į Europą, tai pirmiausia reikia akcentuoti tai, kad visoje Europoje teatras yra valstybės dotuojama institucija. Jo menas niekada neatneš materialinės naudos. Lietuvoje parama teatro menui nėra pakankama.

Beje, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profsąjungos atstovai, drauge su uostamiesčio bibliotekų bei muziejų darbuotojais (15 žmonių grupė) praeitą savaitę susitikime su Kultūros ministru bei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariu Vytautu Grubliausku išdėstė šią nuomonę bei paprašė gerinti kultūros darbuotojų darbo sąlygas, kelti atlyginimus.

Klaipėdoje - blogiausia

Klaipėdos savivaldybei priklausančio Pilies teatro režisierius Alvydas Vizgirda pastebėjo, kad Klaipėdoje iš viso pati blogiausia teatrų situacija visoje Lietuvoje, nes Klaipėdos dramos teatras uždarytas, Muzikinis teatras nepritaikytas teatrui, o Savivaldybei priklausantys teatrai neturi savo patalpų.

"Klaipėdos savivaldybė neišlaiko teatrų - ji tik skiria teatrui nepritaikytą salę vaidinimams bei išlaiko vadovą. Tuo tarpu kai Vilniaus, Kauno, Panevėžio savivaldybės išlaiko trupes. Džiugu, kad Kultūros ministerija pradėjo ieškoti dialogo su teatro bendruomene, nes mums užmegzti dialogą su Savivaldybės valdininkais nepavyksta", - kalbėjo režisierius A. Vizgirda.

Susipyko tranai ir bitės

Tai pat Klaipėdos savivaldybei priklausantis Gliukų teatro režisierius bei atlikėjas Benas Šarka apie galimą teatro reformą kalbėjo dar pesimistiškiau, tačiau nevyniodamas žodžių į vatą: "Sužlugdyta visa Lietuva. Valstybė - banditų šutvė, nėra ko iš jos laukti ar prašyti", - retoriškai samprotavo pokalbininkas.

B. Šarka prisipažino būgštaująs dėl kai kurių siūlomos reformos aspektų: "Akivaizdu, kad maištą kelia nevalstybiniai teatrai, tačiau vadovaujantis jų pasiūlymais valstybinius teatrus galime labai greitai paversti valstybiniais fabrikais ir gaminti juose perkamą produkciją, tačiau tokie teatrai bus ne dvasinės kultūros, o popkultūros dalimi.

Žinoma, negalima toliau ignoruoti fakto, jog valstybiniai teatrai iš esmės vegetuoja. Nevalstybiniai teatrai šiandien dirba daug progresyviau, tačiau kai kurie jų, stengdamiesi išgyventi rinkos sąlygomis, daro verslą, o ne meną. Ir, ko gero, jų jau yra per daug, ir nesugeba visi prieiti arčiau lovio. Apskritai šiandien Lietuvos teatre daug išsigimimo, daug tranų, kurie minta bičių darbo vaisiais", - aštrią kritiką dėstė B. Šarka.

Jurga PETRONYTĖ