Tarp pretendentų į kryžius - ir klaipėdiečiai

Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, Auksiniai scenos kryžiai, Boriso Dauguviečio auskaras šiemet bus teikiami Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.

Pagal Kultūros ministerijos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus premijoms turėjo teisę siūlyti teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija bei Scenos meno kūrėjų asociacija.

Tarp pretendentų – ir klaipėdiečiai. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“, pagal klaipėdiečio rašytojo Gintaro Grajausko pjesę, nominuotas net keliose kategorijose. Į Auksinį scenos kryžių už nepagrindinius vaidmenis – Piršlio, Generalinio ir Gydytojo – pratenduoja aktorius Vytautas Anužis.

Spektaklyje pagrindinį vaidmenį atlikusi Monika Vaičiulytė pretenduoja į Auksinį scenos kryžių už debiutą. Pats pjesės autorius už šią pjesę nominuotas Nacionalinės dramaturgijos kategorijoje.

Regina Šaltenytė už Rodikos vaidmenį spektaklyje „Jausmų tektonika“ taip pat pretenduoja į Auksinį scenos kryžių.

Choreografė Agnija Šeiko pretenduoja gauti Auksinį scenos kryžių už spektaklį „Paikos mergaitės maldos“.

Klaipėdos lėlių teatras Auksinio scenos kryžiaus sieks su spektakliu „Stebuklingas Pelenės laikas“, režisuotu Gintarės Radvilavičiūtės.

Auksinių scenos kryžių pretendentai:

Geriausias 2010-ųjų metų spektaklis:
Maksimo Gorkio „Dugne“. Režisierius Oskaras Koršunovas (Oskaro Koršunovo teatras).
Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“. Režisierius Rimas Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
„Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę. Režisierius Gintaras Varnas (Teatras „Utopia“).

Scenografas ir kostiumų dailininkas:
Adomas Jacovskis – už spektaklio Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ scenografiją (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Laura Luišaitytė – už scenografiją ir kostiumus spektakliams Danielio Daniso „Akmenų pelenai“ (Kauno valstybinis dramos teatras), Mariaus Macevičiaus „Prakeikta meilė“ (Lietuvos rusų dramos teatras), Agniaus Jankevičiaus improvizacijos Roberto Schneiderio romano „Miego brolis“ temomis (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė), „Pati labiausia pasaka“ (Vilniaus keistuolių teatras).
Juozas Statkevičius – už kostiumus ir grimą Leo Fall operetei „Madam Pompadur“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), spektakliui „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“), šokio spektakliui „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras).

Kompozitorius:
Marius Baranauskas – už muziką spektakliui Agniaus Jankevičiaus improvizacijos Roberto Schneiderio romano „Miego brolis“ temomis (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė).
Martynas Bialobžeskis – už muziką spektakliui „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją (Teatras „Cezario grupė“).
Liudas Mockūnas – už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ pagal Eugene O`Neill`o pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ (Oskaro Koršunovo teatras).

Pagrindinio vaidmens aktorius:
Arvydas Dapšys – už Vyro vaidmenį spektaklyje Yasminos Rezos „Atsitiktinis žmogus“ (Teatras „Mens publika“).
Dainius Gavenonis – už vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras).
Darius Gumauskas – už vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras).

Pagrindinio vaidmens aktorė:
Eglė Mikulionytė – už Antigonės vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras).
Inga Maškarina – už Senelės vaidmenį spektaklyje Mariaus Macevičiaus „Prakeikta meilė“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
Goda Piktytė – už Moters vaidmenį spektaklyje Yasminos Rezos „Atsitiktinis žmogus“ (Teatras „Mens publica“).

Nepagrindinio vaidmens aktorius:
Vytautas Anužis – už Piršlio, Generalinio ir Gydytojo vaidmenis spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).
Eimutis Kvoščiauskas – už Raudono nuogaliaus ir Žmogystės su vynuogienojais vaidmenis spektaklyje „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“).
Mantas Vaitiekūnas – už Šopeno vaidmenį spektaklyje Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).

Nepagrindinio vaidmens aktorė:
Elzė Gudavičiūtė – už Džiuljetos ir Antrosios damos vaidmenis spektaklyje „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“).
Gintarė Latvėnaitė – už Celinos vaidmenį spektaklyje Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Regina Šaltenytė – už Rodikos vaidmenį spektaklyje Erico Emanuelio Schmitto „Jausmų tektonika“ (Klaipėdos dramos teatras).

Opera ir operetė:
Joana Gedmintaitė – už Bruknelės vaidmenį Jono Tamulionio operoje „Bruknelė“ ir už Siuzanos vaidmenį W. A. Mocarto operoje „Figaro vedybos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Kristina Siurbytė – už Madam Pompadur vaidmenį Leo Fall operetėje „Madam Pompadur“ ir Grafienės Vedlau vaidmenį J.Strausso operetėje „Vienos kraujas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
Sigutė Stonytė – už Grafienės vaidmenį operoje W. A. Mocarto „Figaro vedybos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Choreografija:
Anželika Cholina – už šokio spektaklio „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką choreografiją (Anželikos Cholinos šokio teatras).
Vytis Jankauskas – už šokio spektaklio „Liepsnos virš šaltojo kalno“ choreografiją (Vyčio Jankausko šokio teatras).
Agnija Šeiko – už šokio spektaklio „Paikos mergaitės maldos“ choreografiją (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menininkų grupė „Žuvies akis“).

Baletas ir šokis:
Beata Molytė – už Anos Kareninos vaidmenį šokio spektaklyje „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras).
Eglė Špokaitė – už Olimpijos vaidmenį šokio spektaklyje Leo Delibes „Kopelija“ (Scenos meno kūrėjų asociacija).
Giedrė Ubartaitė – už vaidmenį spektaklyje „Mono Tyla“ (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė).

Lėlių teatras:
Etnologinio muzikinio veiksmo šeimai ,,Gandro dovana“ kūrybinė grupė: režisierius ir dailininkas Algis Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, kompozitorė ir idėjos autorė Snieguolė Dikčiūtė (Stalo Teatras).
Spektaklio „Stebuklingas Pelenės laikas“ kūrybinė grupė: režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, dailininkė Viktorija Dambrauskaitė, kompozitorė Aušra Vaštakaitė, aktorė Renata Kutaitė (Klaipėdos lėlių teatras).
Spektaklio „Šeimynėlė iš Didžiosios girios“ kūrybinė grupė: dramaturgė Daiva Čepauskaitė, režisierius Olegas Žiugžda, dailininkė Lesia Lučko, kompozitorius Bogdan Ščepanskij (Kauno lėlių teatras).

Spektaklis vaikams:
Spektaklio „Baltoji stirna“ kūrybinė grupė (Scenos meno kūrėjų asociacija, „trupė liūdi“).
Agnė Dilytė – už spektaklio „Neklausinėk, Julyte!“ režisūrą (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė).
Spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinė grupė (Vilniaus Keistuolių teatras).

Debiutas / jaunasis menininkas:
Aktorius ir dainininkas Mindaugas Jankauskas – už Pažo vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras) ir vaidmenį spektaklyje „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“).
Aktorė Monika Vaičiulytė – už Marijos vaidmenį spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“(Klaipėdos dramos teatras).
Režisierė Loreta Vaskova – už spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena“ režisūrą (Šiaulių dramos teatras).

Nacionalinė dramaturgija
Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).
Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
„Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poezją (Teatras „cezario grupė“).