Supermiestas - be superžvaigždžių?

Klaipėdos dainininkų komandai praėjusią savaitę iškritus iš "Chorų karų" televizijos projekto šiam nespėjus įpusėti, choras užjautė savo vadą Edmundą Kučinską, o publika, nesužavėta kolektyvo pasirodymo - chorą, kuriam esą nepasisekė su vadu. Gaila, kad uostamiesčio balsai projekte nebeskambės.

Televizija - ne vienintelė erdvė konkuruoti: Klaipėdos vardą pretenduoja garsinti įvairių kultūros ir popkultūros sričių atstovai, tačiau kultūrinis uostamiesčio eksportas šiuo metu negali pasigirti galingu srautu ir vardų įvairove.

Nenori laukti užkulisiuose

Lietuvos režisieriai žinomi ir pripažįstami ne vien savoje šalyje, o laisvos rinkos sąlygomis ne vienam eksperimentuotojui išeitimi tapo galimybė įkurti savo teatrą. Klaipėdoje tokių iniciatyvų pagausėjo pastaraisiais metais - jauni žmonės iš savarankiškumo tikisi galimybių įgyvendinti savo idėjas ir ambicijas.

2010-aisiais Klaipėdos universiteto (KU) absolventai režisieriai Vaidas Kvedaras ir Rūta Bunikytė pradėjo kurti savo teatrą, pavadintą Memelio vardu. Naująją organizaciją, įkurdintą "Memelio miesto" teritorijoje, jie ketino plėtoti kaip dar vieną Klaipėdos profesionalų teatrą bei jaunimo traukos židinį.

Pirmaisiais gyvavimo metais publikai buvo pristatytas R. Bunikytės režisuotas miuziklas "(Ne)laimingi žmonės" pagal dainininkės Kate Bush dainas. Šiemet, gavus valstybinio fondo paramą, ketinama pastatyti dar vieną muzikinį spektaklį, kuris pratęstų pradėtą tradiciją.

Esminiai sunkumai, su kuriais susiduria iniciatoriai - finansiniai. "Tam, kad galėtume įgyvendinti ambicingus užmojus, reikia finansavimo. Bilietai netinka investicijoms atpirkti - pastebėjau, kad Klaipėdos publika į naujoves žvelgia atsargiai. Mėginti patiems ieškoti naujų įspūdžių nėra labai populiaru, linkstama pasitikėti komentarais ir atsiliepimais. Galbūt todėl išreklamuoti žinomų kolektyvų pastatymai įprastai sulaukia didesnio dėmesio. O išreklamuoti kažką naujo yra sudėtinga", - svarstė V. Kvedaras.

"Nesinori kurti studentiško lygio spektaklių. O jeigu nori ne tik turiningo, bet ir vizualiai patrauklaus rezultato, privalu investuoti, - mano jo kolegė R. Bunikytė. - Būtų puiku sulaukti pasisekimo ir kituose miestuose."

Jaunas režisierius Tomas Jašinskas, neseniai Klaipėdos dramos teatre pastatęs monospektaklį "Produktas", šiuo metu kuria spektaklį Šiauliuose. Tai bus trečiasis jo šalies profesionaliojoje scenoje sukurtas pastatymas.

Tolesni planai - įkurti savo teatrą. Gavęs paramą kūrybiniam projektui, T. Jašinskas ketina steigti viešąją įstaigą ir mėginti organizuoti kūrybą savo jėgomis - savirealizacijos vardan.

KU ir V. Mejerholdo centro Maskvoje absolventas mano, jpg scenos menų niša Klaipėdoje nėra užpildyta, ir viliasi, kad naujų galimybių atvers ir būsimos naujos erdvės: senojo tabako fabriko vietoje kuriamas kūrybinių industrijų inkubatorius bei rekonstruojamas Dramos teatras.

"Manau, kad kūrybinio potencialo Klaipėdoje yra, ir miestas be reikalo užsiklijavo kultūrinės provincijos etiketę, - įsitikinęs T. Jašinskas. - Tačiau viena aišku - mechanizmo, kad jauni žmonės įsitvirtintų ir pasiliktų dirbti uostamiestyje, sukurta nėra."

Džiazui - ne ką lengviau

Būdamas vienas iš "Švyturio menų doko" steigėjų, V. Kvedaras stebi ir analogiško tipo įstaigų veiklą: "Vilniaus "Lofte" žmonių pilna įvairiuose renginiuose, o Klaipėdoje į teatro spektaklius arba orkestrų koncertus poindustrinėje erdvėje žvelgiama skeptiškai. Tačiau juk meno renginiai nėra skirti tam, kad žiūrovas džiaugtųsi brangia kėde!" - kalbėjo režisierius.

---

"Svarstoma, kaip paversti Klaipėdą Šiaurės Amsterdamu. Na, tarkime, apsisprendėme būti džiazo miestu. Tačiau turime vienintelį džiazo klubą. Kodėl lengvatinėmis sąlygomis centre neįkūrus dar kelių?" - svarstė T. Jašinskas.

Muzikos pedagogas, vokalistas ir pernai įkurto Memelio džiazo klubo prezidentas Steponas Januška savo ruožtu pastebi, kad verslininkų svarstymai suteikti savo įstaigai džiazo šarmo dažniausiai būna labai atsargūs. "Lemiamas dalykas yra paties verslininko muzikinis skonis, - sakė S. Januška. - Publika nestokoja inercijos, įvariausių renginių pasiūla yra didžiulė. Todėl situacija keičiasi labai pamažu."

Visuomeninės organizacijos vadovas pasidžiaugė, kad bendraminčių pastangomis Klaipėdoje nuo praėjusių metų vidurio kas mėnesį rengiama po džiazo koncertą. "Tai rodo, kad turime turtingą muzikinę kultūrą. Tačiau "eksportiniai" ryšiai su kitais miestais mezgasi pamažu. Priežastis ta, kad kituose miestuose išvis nėra nuolat veikiančių džiazo klubų, tad ir rasti nuolatinių partnerių - sudėtinga", - kalbėjo klubo prezidentas.

Paspirtimi tampa džiazo festivaliai ir bendradarbiavimas su užsienio šalimis - dabar į koncertų turą per Latviją ir Estiją yra išvykęs klaipėdietis saksofonininkas Kęstutis Sova, su bendraminčiais užsieniečiais parengęs bendrą autorinę programą.

Tačiau ateityje, S. Januškos nuomone, situacija galinti tapti vis prastesnė, nes bendra šalies kultūros strategija apskritai nesanti palanki džiazo muzikai, o švietimo reformos verčiančios gabius jaunuolius masiškai emigruoti.

Popmuzikos prodiuseris Gintaras Bendžius, su broliu Mindaugu rūpinęsis ir pernai projekte "Lietuvos supermiestas" Klaipėdai sėkmingai atstovavusia komanda, neslepia, kad sunkmečiu teko sumažinti vadybinės veiklos apimtis - šiuo metu daugiausia dirbama su vaikinų grupe "Pikaso", kuriai, pokalbininko teigimu, sekasi gerai: ketinama imtis socialinio projekto, parengti akustinį koncertą.

"Manau, krizė palietė visus, bet situacija jau eina geryn. Patys šiais metais ketiname pristatyti keletą naujų muzikinių projektų. Esame atsirinkę puikių balsų. Dainininkai - ne vien iš Klaipėdos, tačiau bet kuriuo atveju ji bus projektų "gimtasis" miestas. Talentingų jaunų žmonių netrūksta, - teigė G. Bendžius.

- Kalbant apie televizijos projektus, jiems galioja savi dėsniai: čia svarbu ne tik solisto gabumai, bet ir komandinis darbas. Tokiuose žaidimuose lošia daug dalykų, kurie lieka už kadro, bet tampa lemiantys: sėkmę lemia griežtas pasidalijimas darbais ir įvairių sričių profesionalų dalyvavimas."

Durys - atviros

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC), rengiantis parodas, telkiantis kūrybines pajėgas, organizuojantis kultūrinius mainus bei edukaciją, kartu siekia ir aktyvinti uostamiesčio kūrybinių specialybių studentus.

"Kadangi Klaipėdoje veikia net trys oficialios meno sąjungos, kurių tikslas ir yra rūpintis savo nariais, mes stengiamės nedubliuoti jų veiklos, - sakė centro direktorius Ignas Kazakevičius. - KKKC tikslas yra labiau kuratorinis-prodiuserinis: iš esamos medžiagos, pasiūlymų atrinkti geriausius, padėti prisistatyti, sukurti originalų meninį produktą."

Kaip sekasi? "Gerai - tada, kai jaunimas pats rodo savo iniciatyvą. Mes suteikiame sąlygas čia kurti savarankiškai, "administruoti" galeriją, rengti debiutines parodas. Be abejo, daug priklauso ir nuo studentų vadovų, dėstytojų - ar jie skatina kūrybinę veiklą. Būtų gerai, kad studentai kreiptųsi patys - visi žino, kur yra KKKC; mūsų durys visada atviros", - kvietė direktorius.

KKKC reguliariai skelbia šaukimus parodoms ir kitiems projektams savo patalpose rengti. Anot I. Kazakevičiaus, į juos atsiliepiama, tačiau ne visi pretendentai praeina atranką. "Praėjusias metais palengvinome atrankos kriterijus, paskelbėme jauniesiems kūrėjams ir jauniesiems kuratoriams skirtą debiutų programos konkursą. Džiaugiamės, kad KKKC meno taryba šios programos rėmuose atrinko jauno klaipėdiečio dailininko Rodiono Petrovo parodą", - sakė pokalbininkas.

Į kūrybinį aktyvumą stengiamasi reaguoti operatyviai - štai prieš dvejus metus vadinamojoje "Fanierkėje" susibūrusi kūrybinė grupė "T.E.M.A" KKKC rūpesčiu buvo "išeksportuota" į Stokholmo meno mugę, skirtą menininkų kūrybinėms organizacijoms. Ar tokių iniciatyvų sulauksime ir daugiau - parodys laikas.