Su K. Donelaičio vertimais - į pasaulį

"Septynerius metus versdamas Kristijono Donelaičio kūrybą, pradedant "Metais", baigiant jo pasakėčiomis, aš jau labiau lietuvis nei rusas", - netgi be šypsenos pareiškė jis.

Bene pirmasis K. Donelaičio "Metus" bandęs versti į rusų kalbą buvo Josifas Brodskis, vėliau tapęs pasaulio įžymybe - Nobelio premijos laureatu.

S. Isajevas buvo laimingas, kai forumo guru jo vertimus įvertino labiau nei J. Brodskio - už žodžio tikslumą. "Tai nenuostabu, juk J. Brodskis Donelaitį vertė dar nemokėdamas lietuvių kalbos. Gal po dešimties metų jos pramokęs, darė pataisymus", - patikslino S. Isajevas.

J. Brodskis, susipažinęs su K. Donelaičio kūryba, buvo aktyvus ir jo muziejaus steigimo Tolminkiemyje reikaluose. O ką apie Rusų ortodoksų bažnyčios (ROB) pretenzijas į Tolminkiemį mano nominaciją pelnęs klaipėdietis?

Forumas vyko kaip tik tomis dienomis, kai įsiplieskė skandalas dėl K. Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje nusavinimo. Ar forume tai buvo aptarinėjama?

Pasinėręs į forumo darbą, aš visai nežinojau, kas vyksta Kaliningrado srityje. Apie tai jau grįžus į Lietuvą papasakojo Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrado srityje Vaclavas Stankevičius.

Pasibaisėjęs puoliau naršyti internetinius portalus, norėdamas rasti oficialų Lietuvos valdžios pranešimą ar vertinimą tuo klausimu. Ir... neradau. Atrodė, kad Tolminkiemio reikalai terūpi tik Kaliningrado srities generaliniame konsulate atašė pareigas ėjusiam Arvydui Juozaičiui.

ROB kaip institucijos užmojai Tolminkiemio muziejų paversti cerkve man tolygu tam, jeigu kas nors Lomonosovo sodybą sugalvotų "rekonstruoti" į mečetę ar sinagogą... Man juokingi patriarchų aiškinimai, kad K. Donelaičio memorialinį muziejų sunku išlaikyti. Vilniuje yra Aleksandro Puškino muziejus. Tai muziejininkai galėtų kelti maištą, kad jį privalo išlaikyti Rusija?..

Didžioji Rusija turi dešimtis vardų, kuriuos žino pasaulis - Puškinas, Lermontovas, Dostojevskis, Čechovas. Ką čia ir beišvardinsi. O Lietuva pasaulinio masto rašytoją, deja, teturi tik vieną - K. Donelaitį. Ir išrauti jo šaknis iš dirvos, kurioje jis tarpo, kurioje kūrė ir žmones guodė, man atrodo barbariška. Šioje situacijoje puoliau gilintis į Karaliaučiaus istoriją. Petro I laikais čia nebuvo nė vienos stačiatikių cerkvės. Tik katalikų bažnyčios ir liuteronų kirchės.

Mano giliu įsitikinimu, ROB kaip institucija labai įžūli, fanatiška ir godi. Įžiūriu nemažai ženklų, kad bažnyčios patriarchai Kaliningrado sritį rengiasi paversti stačiatikių Vatikanu.

K. Donelaičio "Metai" UNESCO nutarimu 1977-aisiais įtraukti į Europos literatūros šedevrų biblioteką. 2014-ieji, kai minėsime poeto trisšimtąsias gimimo metines, paskelbti Donelaičio metais. Tad Tolminkiemis šiame kontekste turėtų žibėti tarsi brangakmenis...

Kaip tik šia proga norėjau išleisti K. Donelaičio kūrybos vertimus rusų kalba ir juos pristatyti ne kur kitur, o Tolminkiemyje. Ir kaip tik dabar pradėta kampanija dėl Tolminkiemio... Gal čia ne tik bažnyčios, kaip institucijos, godumo reikalai, bet ir politika, besislepianti po bažnyčios reikmių širma? Man skaudu, garbės žodis, skaudu dėl to, kas dabar vyksta. Negi Lietuva nesugebės apginti savo iškiliausio sūnaus atminimo jo gyventose vietose?

Papasakokite daugiau apie rašytojų forumą.

Jis vyko jau dešimtąjį kartą. Paraiškas jame dalyvauti buvo pateikę keli tūkstančiai viso pasaulio rašytojų, iš kurių pagal darbų reikšmingumą buvo atrinkti 190. Iš Lietuvos aš buvau bene pirmasis per šį dešimtmetį.

Čia atvyko plunksnos broliai ir sesės iš Vokietijos, Izraelio, JAV, buvusių tarybinių respublikų. Žodžiu, iš visur, kur yra rašančių rusų.

Čia buvo suvažiavę ir Rusijos rašytojai grandai, skaitę paskaitas. Lėkiau į Svanidzės, Velerio, Zadornovo paskaitas. Lankiau meistriškumo grupę, kurią vedė Rusijos rašytojai ir poetai, storųjų žurnalų "Tautų draugystė" ("Družba narodov") ir "Užsienio literatūra" ("Inostrannaja literatura") vyriausieji redaktoriai Aleksandras Ebanoidzė ir Aleksandras Livergantas. Esu įsitikinęs, kad man pasisekė, nes sudariau bendradarbiavimo sutartis su šiais žurnalais. Buvo ir plati kultūrinė programa.

Paprastai tokiuose forumuose įgyjama naujų draugų. Su kuo susibičiuliavote?

Laikiau baltų "frontą". Susibičiuliavau su Elna Kleinauskas iš Rygos. Imponavo tai, kad jos tėvas gimęs Klaipėdoje. Iš Talino buvo atvykęs Maaks Škuts. Įsibedę savo valstybių vėliavėles, kitų prie savo stalo neprileidome. Tiesa, vėliau prie mūsų vis dėlto prisijungė keli dagestaniečiai...

Ar jūsų pelnyta nominacija turi ir materialinę išraišką?

Gaila, bet ne. Tačiau džiaugiuosi, kad per šį forumą pasauliui nešiau K. Donelaičio vardą.