Tai ne vien žydų tautos istorija, bet ir bendražmogiški dalykai – apie tėvus, kuriems neužtenka vaikų meilės, apie tėvynę artimą ir tolimą ir apie nuolatinę žmogaus kelionę į amžinybę. Šešerius metus dirbantis Maskvoje R. Tuminas sako raginantis visus susimąstyti apie savo kelionę, o pagrindinė spektaklio mintis – negalima žudyti žmogaus, ypač aktuali ir šiandien.
Pagrindinis herojus Efraimas Dudakas, kurį vaidina Rusijos liaudies artistas Sergejus Makoveckis, su draugais iš mažo miestelio keliauja į Vilnių vaduoti sūnaus pasikėsinusio į generalgubernatorių.
„Man suprantama jo nelaimė, jis prarado artimuosius, jis vienas kaip akmuo ir jo gyvenimas akmenuotas, taip jo nepamiršta moterys, pavyzdžiui mirusi žmona. žydas negali gyventi vienas, be moters. Man artimas jo skausmas ir kančia“, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas
„Kiekviena jo frazė tarsi lozungas, simbolis, pareiškimas, padaryti jas savomis buvo labai sunku, bet bandau tapti Avneriu Rozentaliu“, – kalbėjo Avnerio Rozentalio vaidmens atlikėjas Viktoras Sachurovas.
Į spektaklio premjerą atvyko rašytojas Grigorijaus Kanovičiaus, pagal kurio romanus jis pastatytas, sūnūs iš Belgijos ir Kanados.
„Pasididžiavimo jausmas, kad kūryba kuri šiandien tokia aktuali demonstruojama Maskvoje, tokiu metu, komplikuotu, kai pasaulis pergyvena krizę.
Dar kartą įrodyta, kad Kanovičiaus kūryba yra apie žmogų, jo triumfą, ne apie žydus, ar lenkus, ne apie lietuvius, o apie žmogų“, – sakė rašytojo sūnus Dmitrijus Kanovičius.
Prieš dvidešimt metų šį spektaklį Rimas Tuminas buvo pastatęs ir Vilniaus mažajame teatre.
Rašyti komentarą