"Šmėklų sonatoje" - apie laimės iliuziją

Spektaklio režisierius - Gintaras Varnas, scenografas - Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė - Jolanta Rimkutė, kompozitorius - Vidmantas Bartulis; vaidina visas būrys dramos teatro aktorių.

Augustas Strindbergas (1849 - 1912) - švedų rašytojas bei dramaturgas, vienas svarbiausių šiuolaikinio teatro pradininkų, neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė, dėl savo interesų lauko platumo neretai lyginamas su Gėte.

Pjesę "Šmėklų sonata" A. Strindbergas parašė 1907 m. - šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais pačiais metais išsipildė jo sena svajonė apie eksperimentinį teatrą - Stokholme įsikūrė "Intymusis teatras", kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. "Šmėklų sonata" ir yra viena iš penkių vadinamųjų "kamerinių" pjesių, parašyta "Intymiajam teatrui".

"Šmėklų sonata" - savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas, reziumė. Strindbergas, ją rašydamas, domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui - iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų - kančios priežasties ir šaltinio - kontempliavimas.

Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgstamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas persipina su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas su būties prasmės paieškomis. Tuo pačiu Strindbergas išlieka sau ištikimas - jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė - nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. Viskas tėra Majos pinklės - mes sapnuojame, o gal net ir patys esame milžiniško, šiurpaus savo kosminiu didybe, nesibaigiančio sapno herojai.