Skulptorių paminklas dvasios milžinams

Faktai

Prieš 650 metų LDK kariuomenė ir jungtinės pajėgos, vadovaujant karaliui Algirdui, Mėlynųjų Vandenų mūšyje sustabdė Aukso ordos invaziją į Europą, svetimos kultūros slinktį į krikščioniškas žemes. Mūšio baigtis padarė didelę įtaką ne tik senosios Kijevo Rusios, bet ir visos Europos istorinei raidai. Ši Algirdo kariuomenės pergalė laikoma vienu LDK kaip imperijos "nuo jūrų iki jūrų" kūrimo etapų. Istorikai teigia, jog po Aukso ordos sutriuškinimo LDK tapo didžiausia Europos valstybe pagal valdomą teritoriją ir gyventojų skaičių.

Duoklė istorijai

"Istorinė tematika aktualėja, kūriniai, meniniai ženklai ta tema skirti palaikyti mūsų tautinę savivertę ir patriotizmą. Tai - skola istorijai, kurios žinių vis daugiau įgyjame", - sakė parodos kuratorius, vilnietis skulptorius, VGTU doc. Valdas Bubelevičius.

Pasak jo, Kultūros rėmimo tarybos finansuotas projektas buvo įgyvendintas dirbant itin spėriai, ir, pradėtas 2013 m. pavasarį, rudenį jau buvo baigtas. Reikli komisija iš 15 simpoziume dalyvavusių ir idėjas pateikusių autorių atrinko tik 7 darbus - su intencija, kad projektas taps tarptautiniu. Pirmiausia planuota parodą, apkeliausiančią Lietuvos miestus, surengti Ukrainoje.

"Stilistiškai visi autoriai yra skirtingi, bet turi savo simboliką ir poetiką. Patyrę, įvaldę technologijas skulptoriai dirbo su brangiomis medžiagomis. Romualdas Inčirauskas - vienas iš seniausių mūsų "metalistų", Telšiuose jaunimą mokantis profesorius, kurio "gulbės giesmė" yra bronziniais reljefais išpuoštos centrinės Telšių katedros durys", - sakė V. Bubelevičius, nukaldinęs laivą. Rėmėsi idėja, jog laivas pradedamas statyti nuo karkaso, bet nepritaikė jokių natūralistinių detalių, panaudojo įvairius simbolius. Jis sutinka, jog jo darbas šiek tiek mistinis, su saikingu humoru, kabantis ore kaip miražas.

"Man lietuviai asocijuojasi su sausumos vikingais, o kartais jie keliavo ir vandenimis. Ne kartą vedami kunigaikščio Algirdo, buvo pasibeldę į Maskvos vartus, kiek žinau, ir iki Berlyno buvo nuėję", - sakė kuratorius. Jam įdomus Ryto Jono Belevičiaus "Kalavijas", archaiškas, suaižėjęs po mūšių. Jeigu Astos Vasiliauskaitės siurrealistinė akmeninė "Kuoka" būtų didesnio mąstelio, galėtume dar geriau įsivaizduoti praeities milžinų dvasią. Ir, žinoma, jauniausio dalyvio Mindaugo Jurėno skulptūra "Tvermė", kurioje du arkliukai siūbuojami Mėlynųjų Vandenų bangų.

Parodos kuratorius prisimena, jog pirmasis kūrybinis konkursas istorine tema buvo skirta Gedimino atminimui įamžinti skulptūra, kuriame dalyvavo per 100 dalyvių. Šiuo metu taip pat entuziastingai Vilniaus simpoziume dirbti pradėjo apie 17 menininkų, kurie kurs skulptūras mitologiniam parkui prie Šventos upės, 12 kilometrų nuo Švenčionių. V. Bubelevičius kuria baltų deivės Laimos, virstančios gegute, akmeninį pavidalą.

Pastarasis skulptūros simpoziumas savo simboliais ir vizijomis skirtas būsimiems istoriškai įdomiems skulptūriniams ženklams ar paminklams gimti. Projekto darbai estetiškai žadina mūsų sąmonę, džiugina vizualiai ir skatina patriotinį pasididžiavimą bei vienybę. Tai aukšto profesionalumo ir meniškumo skulptorių kūryba. Kiekvienas darbas turi savo monumentalumo potencialą ir ateitį. Simpoziumo dalyviai Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius, Valdas Bubelevičius, Romualdas Inčirauskas, Tamara Janova ir Asta Vasiliauskaitė.

Paroda veiks iki birželio 4 d.