Parodos
Vilnietės dailininkės Eglė Babilaitė-Sitas ir Ieva Babilaitė-Ibelhauptas yra dvynės, tačiau jų kūrybos stilius toks skirtingas, kad darbai niekaip negali būti demonstruojami vienoje erdvėje.
Vis dėlto seserys po daugelio metų pertraukos ir pirmą kartą Klaipėdoje pristato savo kūrybą drauge, tiesa, dviejose Klaipėdos dailės parodų rūmų salėse. Fachverkinėje salėje ryškius, didelio formato tapybos darbus, įkvėptus Islandijoje ir Maroke patirtų įspūdžių, pristato Eglė. Šalia esančioje mažojoje baltoje salėje pašnibždomis, mažais formatais savo meno koncepciją išsako Ieva.
Sukarpė drobę
Vilnietės seserys Babilaitės drauge mokėsi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, Vilniaus dailės akademijoje, daug keliavo. Santūresnio charakterio Ieva prisipažįsta, jog aršesnė Eglė kurį laiką darė stiprią įtaką josios kūrybai.
"Iš pradžių mudvi kūrėme panašiai, tačiau kartą į vieną kelionę abi nusivežėme dideles drobes, tačiau aš savąsias sukarpiau į mažus gabalėlius. Mums, tiksliau, man, prireikė laiko, kad suvokčiau, jog mano ir sesers keliai - skirtingi, kad susitaikytume, jog negalėsime kartu rengti parodų, nes mūsų darbai nedera", - pasakojo Ieva, džiūgaudama, jog Klaipėdos dailės parodų rūmai suteikė joms unikalią galimybę pasirodyti drauge, bet atskirai.
Miniatiūros, pasak I. Babilaitės-Ibelhauptas, turėtų būti kasdieninė kiekvieno menininko praktika. "Kai kurios jų yra kitų kūrinių eskizai, kitas galima vertinti kaip savarankiškus kūrinius. Man artima Rytų kultūros mokykla, kurios dvasią perteikė ir mane eiti pasirinktu keliu padrąsino profesorius Andrijauskas", - sako dailininkė.
Miniatiūros nėra svarbiausia I. Babilaitės-Ibelhauptas kūrybos sritis. "Mano mėgstamiausias žanras - knygų iliustracija. Kaip tik šiuo metu intensyviai dirbu prie vieno šios srities projekto, kurį ketinu užbaigti pavasarį, tad kol kas apie tai nekalbu", - prasitarė menininkė.
| Iš E. Babilaitės-Sitas islandiško tapybos ciklo "Iš žemės gelmių" |
Iš Islandijos ir Maroko
Abi seserys Babilaitės mielai bando įvairius kūrybos žanrus, dalyvauja popieriaus meno simpoziumuose. "Niekada negalvoju apie tai, kokio žanro kūrėja esu. Kiekvienoje kultūroje, šalyje ieškau tinkamiausios meninės raiškos. Lietuvoje buvau sukūrusi ciklą darbų ant balto kiniško šilko, kuriame atskleidžiau obelų žydėjimą. Neseniai pristačiau papuošalų kolekciją, kurią kurią kurdama naudojau Fezo (Marokas) odą ir Islandijos lavos akmenį", - pasakojo E. Babilaitė-Sitas.
Islandijos ir Maroko įspūdžiai įkvėpė ir šiuo metu Parodų rūmuose eksponuojamą parodą, kurią Eglė pavadino "Iš žemės gelmių".
"Islandijoje buvau antrą kartą. Teko galimybė gyventi ir kurti ten visą mėnesį. Maniau, kad po tokios ilgos viešnagės nurimsiu, tačiau negaliu liautis kliedėti šia šalimi. Labiausiai mane pakerėjo atšiaurios gamtos, liūdno, depresyvaus žmonių charakterio ir po žeme kunkuliuojančio bei iš jos trykštančio karščio kontrastas. Niekada nepatikėtum, kad gamtoje gali egzistuoti tokia juoda spalva, kokią pamačiau juodajame Islandijos nugludintų akmenų paplūdimyje, kad gali būti tokia raudona, kokią išvydau besiveržiančią iš vulkano. Lankydama muziejus įsidėmėjau spalvingus islandų raštus, domėjausi tautosaka ir susikūriau savo Islandijos įvaizdį", - entuziastingai pasakojo autorė.
Islamiška Maroko kultūra E. Babilaitei pasirodė absoliučiai svetima, tačiau ant drobių nusėdo nepamirštamas marokietiškos mėtų arbatos kvapas, žibančių tamsiaodžių gyventojų akių žvilgsnis, mėlynos, raudonos, geltonos spalvos, atsivežtos iš paslaptingų miestų kalnuose.
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą