"Siurrealizmas mane domina pirmiausia kaip gyvenimo būdas"

Kas užkoduota ekspozicijos pavadinime?

Taip jau išėjo, kad darbuose susiliejo prisiminimai iš pirmojo posovietinio dešimtmečio. daug reiškinių atėjo iš vaiko pasąmonės, keistų sapnų, detalių. Man visada kūryboje svarbus pasąmonės pradas. Anksti pradėjau domėtis fotografija ir svajojau padaryti ją tokią, kad tai būtų ne tik pagautas kadras, bet ilgas tęstinis procesas. Iš pat pradžių mane domino montažas, kaip jungti fotomedžiagą su piešiniu, grafika.

Kokie montažinės fotografijos virsmai vyksta pasaulyje?

Nebereikia montuoti karpant ir klijuojant fotografijas, perfotografuoti ir laboratorijoje po didintuvu ryškinti negatyvus. Atėjus naujoms technologijoms gali šviesoje sėdėdamas dėlioti iš skirtingų nuotraukų paimtus gabaliukus į naują visumą ir tau duotas neribotas laikas, nereikia per vieną cheminį procesą padaryti darbo, bet gali palikti jį mėnesiui, metams, sugrįžti prie jo ir pažiūrėt naujom akim.

Siurrealizmą perteikti natūralia fotografija, be "fotošopo" yra kur kas sudėtingiau...

O jūs manote, "fotošopinti" yra lengva? Tokio požiūrio niekada nesupratau. Be to, aš savo darbų nevadinu fotografija, jos niekada nesimokiau kur kitur, išskyrus gyvenimo mokyklą, kad ir stebėdamas dirbantį Algį Darongauską.

BOHEMA. "Šioje fotografijoje, pasitelkęs humorą, bandau perteikti, kas yra tobula dailininko studija, ir žmonių stereotipinį įsivaizdavimą, koks yra menininko gyvenimas", - sakė Augustinas. 

Žiūrint į jūsų fotografijas atrodo, kad esate pamišęs dėl kino ir kad ne iš minčių mišinio jos atsiranda, kad yra siužetas, pagal kurį gali novelę parašyti.

Šioje serijoje jos itin siužetiškos, bet iš tikrųjų siužeto čia nėra, dėl to pavadinime yra žodis "sapnas", nėra suformuotos aiškios minties, darbai atsirado spontaniškai, kaip žmogaus gyvenimo trajektorija: nuo vaiko, reginčio keistus dalykus, atsispindinčius vandeny, jaunuolio vizijų iki jis virsta seniu ir kapo duobės. Fotografijos išdėliotos tarsi pagal laikrodžio rodyklę.

Turbūt realizmas yra daug siaubingesnis mene ir gyvenime nei mistiškas siurrealizmas?

Siurrealizmas nėra dailės stilius ar kryptis, o - sociopolitinis judėjimas. Tai sovietinė propaganda jį pavertė dailininko išmone. Mane siurrealizmas domina kaip gyvenimo būdas, sakyčiau, didelio skirtumo tarp jo ir realizmo net ir nėra, tai priklauso nuo suvokėjo požiūrio: ką įžiūri ir traktuoja kaip pasąmonę, o ką - kaip išorinę įtaką. Galima ginčytis, kur prasideda asmeninis suvokimas, kur objektyvumas, o juo aš išvis netikiu. Realybės keitimas prasideda nuo savojo požiūrio keitimo, ir kai tai pavyksta, atrandi atsakymus.

SKIRTUMAS. Žmogui, turinčiam meno vartojimo patirtį, įmanoma atskirti tikra nuo parodijos, mano Augustinas Našlėnas.

Tapytojas Šarūnas Sauka sakė, kad kai pats save patenkini, tada malonu, jeigu ir kitiems patinki. Kas jums padeda pasitenkinti?

Mane žavi tas psichologinio automatizmo momentas, kai visa įvyksta savaime, ir tik po to suvoki, kas įvyko ir kaip.

Kokių įžvalgų suteikė gyvenimas Šefilde?

Važiavau pasižiūrėti, kas ten kitaip. Daug kam nepatinka anglai, jie sudėtingi žmonės ir tą daugiatautę situaciją šalyje jie vadina problema. Bet mano akimis tai yra tiesiog išganymas žmogui, kuris atvažiuoja iš kitur ir nori pasisemti skirtingų kultūrų patirties, kurios gyvena po vienu stogu - visos pokolonijinės Anglijos valstybės egzistuoja it modernieji getai. Kai žiūri iš šalies kaip menininkas, neimi nieko į galvą, sukaupi fantastiškų patirčių. Man judėti taip pat svarbu, kaip kurti. Galvoju pamatyti Islandiją, Vokietiją...

Ar skiriasi vyriška ir moteriška fotografija?

Kūryboje turėtų būti skirtinga energetika, pradas, bet žinau daug menininkų vyrų, kurių kūryba labai švelni ir gan moteriška, o kai kurios moterys kūryboje žiaurios ir brutalios.

Kaip jus veikia modernusis menas?

Lengva šiais laikais "chaltūrinti", sukurti paviršutinišką imitaciją, o transcendentinė idėja, kūrinio biolaukas nunyksta. Tačiau žmogui, turinčiam meno vartojimo patirtį, įmanoma atskirti tikra nuo parodijos. Menas yra paslaptis, kuri kaskart turi būti kiekvieno suvokėjo atskleista skirtingai.

VILNIUS. Užupio gatvėje susiplaka čiabuvių pasaulėjauta ir savasties suvokimas. 

Ką toliau darysite?

Darau daug skirtingų dalykų, nemažai tapau. Ko gero, po šios parodos susikoncentruosiu į naują tapybos sritį. Esu pradėjęs ir fotomontažų seriją - kitokią nei ši, kur daugiau egocentriškos kontrolės, iš anksto sugalvotų dalykų, į studiją ateina pozuotojai. Sėdėjome su draugais ir juokėmės, kad buvo rekviem posovietizmui, o dabar randasi rekviem pokapitalistiniam sapnui. Tai ciklas apie vakarietišką egocentrizmą.

VAIKYSTĖ. Fotomenininko darbai atsirado spontaniškai, kaip žmogaus gyvenimo trajektorija: nuo vaiko, reginčio keistus dalykus, atsispindinčius vandeny, jaunuolio vizijų iki jis virsta seniu ir kapo duobės.