"Šiuolaikinis šokis Klaipėdoje - užburtame rate"

2008-02-08 12:00

Jaunas menininkas

Pokalbis su klaipėdiete choreografe Dovile Binkauskaite užsimezga dalinantis motiniškais rūpesčiais. "Šešerių metų sūnų veduosi drauge į visas repeticijas. Muzikalus vaikis ir šokti labai mėgsta, tačiau nerandu Klaipėdoje tokio šokių kolektyvo, į kurį norėčiau leisti sūnų", - sako Dovilė.

Bet juk mūsų mieste yra tiek daug įvairių šokių studijų, būrelių...

Taip, tačiau juose vaikai muštruojami siekti rezultato, mokomi šokio technikos, koordinacijos. Man atrodo, kad šokis turi būti pateikiamas vaikams kaip meno dalis, padedanti suvokti, atrasti, išreikšti save, praplėsti mąstymą. Tokio kolektyvo vaikams Klaipėdoje nėra. Mano svajonė, uždavinys suburti tokį.

Esate baigusi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Tautinių šokių katedrą. Kiek studentų baigė šį kursą drauge su jumis? Kokie jų likimai, kiek iš jų šiuo metu dirba su specialybe susijusį darbą?

Kursą baigėme 15 studentų. Tik vienetai, gal trys, žmonės dirba pagal specialybę. Tautinio šokio katedra, man atrodo, neatspindi šiandieninių poreikių. Joje ruošiami tautinio šokio kolektyvų vadovai. Kasmet po 15. Tiek specialistų nereikia.

Kokios, jūsų manymu, turėtų būti choreografijos studijos, atitinkančios šios dienos poreikius?

Studentų galėtų būti priimama perpus mažiau. Studijų programa turėtų būti platesnė, kad tam tikrame kurse studentai galėtų pasirinkti konkrečią kryptį, specializaciją. To paties tautinio šokio dėstymo programa yra sustabarėjusi ir tik minimaliai pakitusi per keletą dešimtmečių. Man atrodo, kad studentai turėtų ne mokytis šokti Lietuvos choreografijos aukso fondo standartus, o ieškoti priemonių, raiškos formų, kaip originaliai pateikti šiuolaikiniam žmogui tautinę šokio kultūrą. Problema yra ir dėstytojų trūkumas.

"Modernus šokis - tai filosofija. Jis gimsta ne iš formos, šokio technikos, o iš jausmų ir apmąstymų", - mano choreografė D. Binkauskaitė. Akimirka iš šokio spektaklio "La mariee"

Kokias perspektyvas jauniems choreografams suteikia Klaipėda?

Realiausią galimybę dirbti suteikia mokykla ir eini dirbti šokių būrelio vadovu, choreografijos mokytoju, nors iš tikrųjų tautinis šokis moksleiviams - nei įdomus, nei reikalingas. Jo mokoma tik iš tradicijos, kad moksleiviai žinotų tautinio šokio žingsnelius. Mano nuomone, tai naudinga ir reikalinga pradinių klasių moksleiviams, darželinukams. Juos gali sudominti tautiniais rateliais bei žaidimais, bet ne paauglius ar vyresnių klasių moksleivius.

Ar todėl choreografijos būrelių mokykloje atsisakėte ir dirbate etikos mokytoja?

Dirbu I. Simonaitytės pagrindinėje mokykloje, kurioje yra tik 5-10 klasės. Tokio amžiaus vaikai labiausiai ieško savęs. Vieną dieną jie viename būrelyje, kitą dieną - kitame. O turėjau tik keletą valandų trims būreliams. Žinoma, apie rezultatą mokykloje neverta nė svajoti. Jaunam žmogui reikia tik duoti, duoti, duoti ką nors naujo ir viltis, kad kada nors gyvenime jam to prireiks.

Būrelių atsisakiau praeitais metais, nes buvo pernelyg didelė įtampa: turėjau choreografijos ir etikos pamokas mokykloje, choreografijos paskaitas, pati šokau trijuose projektuose, o dar pavasarį pradėjo sirgti vaikas...

Vis dėlto, kodėl pasilikote etikos pamokas, o ne choreografiją?

Etikos disciplina suteikia galimybę geriau pažinti vaikus, suprasti jų problemas. Tai man labai vertinga kaip choreografei.

Dėl kokių moksleivių problemų jums labiausiai širdį skauda?

Dėl šeimų. Mokykloje aš realiai susidūriau su asocialiu pasauliu, pamačiau, koks jis didelis ir kaip arti mūsų. Išgyvenu dėl vaikų, kurie augdami tokioje aplinkoje, jau yra netekę jokių vilčių, dėl vaikų, kurie auga vieni, nes jų tėvai išvažiavę uždarbiauti į užsienius ir jau niekada negrįš. Tokių vaikų kasmet vis daugiau. Jiems gyvenimas yra iššūkis, jie kiekvieną dieną kovoja dėl išgyvenimo.

Ir iš žiaurios šiandieninės mokyklos atsiranda jaunuolių, kurie stoja studijuoti choreografiją. Klaipėdos universitete dėstote modernaus šokio kompoziciją. Kaip apibūdintumėte savo studentus?

Vienetai studentų yra kūrybingos asmenybės, studijuojančios tai, ko trokšta. Dauguma - atsitiktiniai žmonės, neįstoję kitur, nežinantys ko nori. Yra net tokių, kurie klausos neturi.

Tuomet nenuostabu, kad tokie žmonės, baigę choreografijos studijas, netampa iškiliais uostamiesčio choreografais...

Jaunam menininkui kurti Klaipėdoje yra sunku, sudėtinga. Viena iš problemų, tai, jog Klaipėdoje nėra šiuolaikinio šokio konteksto. Šiuolaikinio šokio spektaklių mūsų mieste parodoma labai mažai.

Tie patys, kurie atvežami (net ir pasaulinio garso), žiūrovų susidomėjimo nesulaukia...

Užburtas ratas. Žiūrovą reikia užauginti. Festivalio "Naujasis Baltijos šokis" renginiuose Vilniuje iš pradžių taip pat nebuvo pilnos salės, tačiau per daugelį metų atsirado publika, kuri tuo domisi. O šio festivalio seminarai, kuriuos veda modernaus šokio kūrėjai iš viso pasaulio, choreografams atvėrė naujas erdves. Asmeniškai man jie suteikė impulsą pasukti modernaus šokio kūrybinių ieškojimų keliu.

Kas, jeigu ne jūs, modernaus šokio kūrėjai, turi kurti tą terpę?

Taip, žinoma. Šiuo metu Klaipėdoje šiuolaikinio šokio idėjinė lyderė yra choreografė, šiuolaikinio šokio dėstytoja, festivalio "Plartforma" organizatorė Agnija Šeiko-Sarulienė.

Ji universitete subūrė grupę studentų, kurie šoka šiuolaikinį šokį. Su šia grupe aš sukūriau modernaus šokio spektaklį "Saulala teka" pagal lietuvių liaudies papročius ir folklorą. Praeitais metais su studentais festivalyje "Plartforma" pristatėme keletą naujų šiuolaikinio šokio projektų. Šiais metais dvi trupės šokėjos pagal studentų mainų programą išvyko studijuoti į Švediją. Tikimės, jog joms sugrįžus, trupė įgaus naują kūrybinį impulsą.

Iš Klaipėdos universiteto lėlininkų išaugo Klaipėdos lėlių teatras. Gal kada nors išaugs ir Klaipėdos modernaus šokio teatras?

Manau, kad įmanoma. Tikiu, kad toks teatras bus.

Dosjė

Dovilė BINKAUSKAITĖ

Gimė 1979 m. Klaipėdoje

Choreografijos mokėsi J. Kačinsko muzikos mokyklos Choreografijos skyriuje, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Tautinių šokių katedroje.

Naujausi darbai. 2006 m. šokio projekto "In Signum" (choreografija A. Šeiko) dalyvė.

2006 m. šokio spektaklio "Saulala teka" choreografė drauge su A. Šeiko.

2007 m. Šokio projektų "La mariee", "Laimės valandos" (choreografija A. Šeiko), "Vieta, kurios nėra" (choreografija D. Palubinskaitės) dalyvė.

"Kultūros uosto" rubrika "Jaunas menininkas" tęsia jaunų menininkų Klaipėdoje paiešką. Jeigu pažįstate jauną, kūrybingą žmogų - praneškite mums el. p. [email protected], tel. 411305, 8 670 16289.