Šiuolaikinio šokio žemėlapyje ryškėja Klaipėdos kontūrai

Šiuosyk festivalyje sulaukta šiuolaikinį šokį Latvijoje propaguojančios choreografės Olgos Žitluchinos grupės, klaipėdiečių pajėgų, o konkurse pasirodymus pristatė šokio kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Mažeikių, Kaišiadorių, Pabradės bei Klaipėdos.

Populiarinti nemasinius reiškinius - nemažas iššūkis organizatoriams. Tačiau festivalyje apsilankiusi ir po jo su choreografais šokio kritikė Vita Mozūraitė skatino šiuos nenusivilti, jeigu per pirmuosius renginius salė nelūžta nuo žiūrovų gausos.

"Prieš aštuonerius metus pradėjau važinėti į šiuolaikinės choreografijos festivalį-konkursą Vitebske, Baltarusijoje. Tuomet jis atrodė panašiai, kaip "Arabeskas", tarp dalyvių dominavo saviveiklos kolektyvai iš mokyklų bei kultūros namų. Ilgainiui jis išaugo, sutvirtėjo, ir dabar čia veržiasi nemažai garsių Europos grupių", - pavyzdį nurodė V. Mozūraitė.

Ar šiuolaikinis šokis - riešutėlis, įkandamas kiekvienam žiūrovui? Šokio kritikė linkusi manyti, kad ši sritis itin tinka publikai edukuoti. "Šiuolaikinio šokio amplitudė tokia plati, kad žmogus nuo palyginti paprastų dalykų gali pamažu prieiti iki labai sudėtingo konceptualaus šokio teatro, kurį perprasti neretai yra problemiška", - sakė V. Mozūraitė.

Jeigu nuo sceninio liaudies šokio, šiandien stovinčio ant slidaus pagrindo, Klaipėdos universitetas labiau pasuktų šiuolaikinio šokio kryptimi, atsivertų puikios galimybės, mat čia auginama labai gerą jaunimą Vita MOZŪRAITĖ, šokio kritikė

Šokis neatsispiria socialinio teatro, gvildenančio visuomenę kamuojančias aktualias problemas, tendencijoms, kurios scenos menuose - vis ryškesnės.

"Šokis nebeperpasakoja klasikinių siužetų, o kalba apie ekologiją, apleistus vaikus, diskriminaciją, žmonių uždarumą, juos suėdančią kompiuteriją, - vardijo pokalbininkė. - Dar viena banga - nuogi kūnai scenoje. Šią tendenciją inspiruoja nuostata, kad žmogus nebėra išorė, apranga - svarbu tai, kas yra viduje, ir apie dvasios apnuoginimą kalbama per nuogą kūną. Taigi pritrūkus judesių ir žodžių griebiamasi specifinių dalykų. Šiuolaikinio šokio pasaulyje kartais kalbama ir apie labai žiaurius dalykus. Vienas tokių spektaklių, kuris man kaskart sukelia kraupulį - Prancūzijoje dirbančio choreografo Angelin Preljocaj "Medėja", kur tiesiogine prasme yra labai daug kraujo. Naujausios tendencijos - tai komunikacijos su žiūrovu kanalų ir kodų apmąstymas."

Paklausta apie Klaipėdos vietą Lietuvos šiuolaikinio šokio pasaulyje, V. Mozūraitė akcentavo uostamiesčio menininkų išskirtinumą ir galimybes čia išplėtoti savitą šokio mokyklą.

"Pirmiausia turime kalbėti apie Agniją Šeiko - kadaise sakydavau, kad ji turi potencijos, dabar sakau, kad ji yra labai gera choreografė, ir jos spektaklių stengiuosi niekad nepraleisti. Manau, kad ji nueis labai toli, jeigu turės sąlygų ir užsispyrimo. Jos naujausias darbas - "Paikos mergaitės maldos", mano manymu, yra nuostabios estetikos, puikiai pastatytas dalykas, nors, beje, irgi konceptualus", - sakė V. Mozūraitė.

Kritikė gerai atsiliepė ir apie Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto Choreografijos katedros studentų darbus, pristatytus "Naujojo arabesko" scenoje: "Jie yra puikūs. Manau, jeigu nuo sceninio liaudies šokio, šiandien stovinčio ant slidaus pagrindo, KU labiau pasuktų šiuolaikinio šokio kryptimi, atsivertų puikios galimybės, mat čia auginama labai gerą jaunimą."

V. Mozūraitę džiugina ir su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru bendradarbiauti pradėjusios Marijos Simonos Šimulynaitės veikla. "Jeigu ji kurtų ne didelius spektaklius, o miniatiūras, galėtų tapti sunkiai pralenkiama. Marija - įdomiai mąstantis ir įdomiai matantis žmogus", - kalbėjo kritikė.

Jos nuomone, šiuolaikinio šokio srityje Klaipėda turi gerą potencialą. "Kalbant apie jos vietą greta Vilniaus ir Kauno, pastarasis aiškiai pralaimi, - sakė V. Mozūraitė. - Kaune veikia vienintelis municipalinis šokio teatras, "apklėtęs" visą tenykštę dirvą, o judėjimas jame nesivysto dėl įvairių priežasčių - trūksta šokėjų, lietuviai spektaklius čia stato palyginti retai, o dažnai kviečiamų užsienio choreografų darbai nelabai išsilaiko scenoje."