Šimtus savo paveikslų Samuelis Bakas norėtų padovanoti Lietuvai

Vilniuje, Tolerancijos centre, atidaryta garsaus išeivijos dailininko Samuelio Bako darbų paroda. Savo kūrybos kolekciją - apie 600 paveikslų - S. Bakas teigia dovanosiąs Lietuvai, jei ši per artimiausius penkerius metus įkurs Litvakų kultūros ir meno centrą.

S. Bakas - vienas žymiausių litvakų pasaulyje, gimęs ir augęs Vilniuje. Lietuvoje apie šį dailininką daugiau sužinojome tik prieš dešimtį metų, kai žydų gelbėjimo istorijomis domėjęsi politikai S. Baką aplankė Jungtinėse Valstijose. Šiandien visame pasaulyje žinomas dailininkas dalį savo paveikslų sako norįs padovanoti Lietuvai.

"Buvau skaitęs "7 meno dienose" jaudinančią ištrauką iš jo ruošiamos knygos "Nuo tilto" apie tą dramatišką būklę, kai jie kartu su motina ėjo Žvėryno tiltu, ir motina jau buvo iš nevilties pasiryžusi kartu su vaiku nušokti nuo tilto. Šis dalykas mane labai sujaudino, ir todėl bet kokiu būdu stengiausi šį žmogų surasti", - pasakojo LTV "Panoramai" parodos iniciatorius Rimantas Stankevičius.

Tada R. Stankevičius įkalbėjo menininką atvažiuoti į Vilnių ir surengti parodą. Tolerancijos centre atidaryta retrospektyvinė dailininko paroda pristato Vilniaus Gaono žydų muziejaus turimus Vilniaus geto laikotarpio piešinius ir tapybos darbus nuo 1946-ųjų iki paskutinio "Adomo ir Ievos" ciklo. Naujausi darbai atrinkti iš dailininko studijos Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasukęs į simbolinį siurrealizmą S. Bakas, pasak menotyrininkų, yra kitoks, nei jo kartos litvakų menininkai. Ir nors dailininkas sako, kad jo šaknys yra jo lagamine, paveiksluose - daug vaikystės miesto vaizdų.

"Jis išgyveno įvairius kūrybos periodus, bet jį visą laiką lydėjo vienaip ar kitaip transformuotas Vilniaus motyvas", - pastebi Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Pirmą kartą savo paveikslus S. Bakas eksponavo 1942 metais, būdamas vos devynerių, Vilniaus gete. Karo metais nuo nacių jis slėpėsi Bernardinų bažnyčios archyvuose. Dailininkas už išgelbėtą savo gyvybę dėkingas trims kilniems vilniečiams: Marijai Mikulskai, Juozui Stakauskui ir Valdui Žemaičiui, kurie, rizikuodami savo gyvybe, slapstė jį kelis mėnesius.

1952 m. dailininkas emigravo į Izraelį, gyveno Paryžiuje, Romoje, Niujorke, kur tęsė savo meninę karjerą, tapdamas žinomu visame pasaulyje.

2001 m. Lietuvos dailės muziejuje surengta retrospektyvinė S. Bako kūrybos paroda "Sugrįžimas".