Sapiegų rūmų restauravimui žadama skirti daugiau kaip 8 mln. litų

Kitais metais Vilniuje turėtų prasidėti išskirtinės vertės kultūros paminklo - Sapiegų rezidencijos - restauravimo darbai. Autentiškos rūmų išorės restauravimo darbus numatoma baigti 2014-aisiais.

Bus restauruotas vienintelis Vilniuje barokinis parkas, kur dabar įsikūrusi Sapiegos ligoninė. Daug ginčų kelia ir numatomas Slaugos ligoninės iškeldinimas.

Iš Ūkio ministerijos administruojamų ES lėšų rūmų restauravimo darbams Kultūros paveldo departamentas (KPD) gavo daugiau kaip 8 mln. litų.

Visuomenės žadama klausti, kokia turėtų būti restauruotų Sapiegų rūmų paskirtis, pritaikant juos viešosioms reikmėms. Tarp siūlymų yra ir planų čia įkurti Baroko centrą, pristatant Vilnių kaip baroko miestą.

Pasak KPD direktorės Dianos Varnaitės, Sapiegų rūmai departamentui valdyti perduoti 2009 metais. "Iškart pradėjome galvoti, kaip juos išsaugoti ir restauruoti. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe jau kitąmet numatome pradėti darbus autentiškai Sapiegų rūmų išorei atkurti. Atlikti labai išsamūs kompleksiniai tyrimai, jų metu surasta ikonografinė medžiaga iliustruoja, kaip rūmai atrodė iki rekonstrukcijos ir po jos, kai buvo užstatytas trečias aukštas", - pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Varnaitė.

Jos teigimu, už Ūkio ministerijos lėšas šiame etape numatyta restauruoti barokinę, autentišką Sapiegų rūmų išorę, o rūmų pritaikymas bus vėlesnis šio projekto įgyvendinimo etapas.

Pasak jos, dabar rūmai yra užkonservuoti, apsaugoti, šiuo metu baigiasi viešųjų pirkimų procedūra, ir kai tik bus pasirašyta restauravimo darbų sutartis, rūmuose pradės dirbti restauratoriai.

Vilniaus Antakalnio rajone išlikę XVII a. pabaigoje statyti Sapiegų rūmai yra vienas didingiausių brandžiojo baroko rūmų Lietuvoje. Sapiegų rūmų ir parko ansamblis - vienintelis Lietuvoje baroko laikotarpio rūmų ir barokinio parko ansamblis. Išliko mažai deformuota, nedaug vėlesniais statiniais pažeista rūmų kiemo ir parko teritorija, kurioje yra per 20 įvairių laikotarpių pastatų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei.

Restauruojant Kazimiero Sapiegos funduotus rūmus bus siekiama atskleisti pirminę ir istoriškai susiklosčiusią reprezentacinę jų vertę, maksimaliai atidengti ir restauruoti puošnių barokinių rūmų architektūrą, autentiškus mūrus ir dekorą.

Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir rūmų parke esančios ligoninės statinių kompleksas 2001 m. kovą įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nuo 2005 m. yra saugomas valstybės.

Planuojama restauruoti visą autentišką rūmų planinę struktūrą, išorėje išlikusius dekoro plastinius elementus, rūmų perdangas, šoniniuose fasaduose atidengti pirmo ir antro aukšto galerijų arkas, atkurti rūmų fasaduose buvusius baroko architektūros elementus ir kt.

Prabangius rūmus 1689-1692 m. pastatė Kazimieras Sapiega - vienos iš galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) šeimų atstovas - LDK etmonas, Vilniaus vaivada. Barokinį statinį projektavo architektas Džovanis Batista Fredianis (Giovanni Battista Frediani), dalyvavęs statant žymiausius XVII a. antrosios pusės baroko paminklus Lietuvoje: šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio bažnyčią. Rūmus puošė italų dailininkai, stiuko lipdytojai, tapytojai. Per šimtą metų rūmai tarnavo didikams Sapiegoms. 1806 m. šeimininkai visą rūmų teritoriją pardavė, vėliau rūmuose veikė akių ligoninė, sovietmečiu - karo mokykla ir ligoninė, o šioms įstaigoms išsikėlus, du dešimtmečius rūmai stovi tušti ir apleisti.