Rolandas Kazlas: kartu su žiūrovais norime sukurti rojaus būseną

Lietuvių publikai jau pristatęs pagal viduramžių poeto Dantės poemą pastatytą spektaklį „Dieviškoji komedija“ režisierius E. Nekrošius pervedė per 9 pragaro ir 7 skaistyklos ratus, kol galiausiai pakvietė ir į rojų.

Spektaklis praėjusių metų rugsėjį jau buvo parodytas Italijoje Vicenzos „Olimpico“ teatre – seniausiame pasaulyje teatre po stogu, šiandien jis pasiekia ir Lietuvos teatro sceną.

Rojus – ir tęsinys, ir įžanga

Pasak režisieriaus, šis spektaklis – tai bandymas užbaigti visą Dantės kūrinį. „Kai kurios vietos gal pavyko, kai kurios – ne, bet galbūt ne tiek svarbu rezultatas, kiek pats darbo procesas“, – teigia E. Nekrošius.

Tuo metu Rolandas Kazlas, spektaklyje atliekantis Dantės vaidmenį, sako, kad į „Rojų“ galima žvelgti kaip į tęsinį, bet tai esą gali būti ir įžanga. „Ir visa tai, ką mes darėme galima būtų apibūdinti vienu žodžiu – kūryba. Tai yra Dantės kūryba – kaip žmogaus ir kaip poeto, tai režisieriaus kūryba Dantės temomis ir aktoriaus kūryba“, – sako aktorius, „Rojuje“ atliekantis pagrindinį, Dantės vaidmenį.

Beatričės vaidmenį įkūnijanti aktorė Ieva Triškauskaitė teigia, kad spektaklis „Rojus“ reikalauja daug ištvermės. „„Rojus“ reikalauja didelio fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo, didelės ištvermės. Be to yra labai koncentruotas – per 1 val. 50 min. praeina visas rojus“, – teigia aktorė.

R. Kazlo teigimu, šiuo spektakliu norėta priartėti prie rojaus būsenos. „Tiesiog yra noras pagauti tai, kas nepagaunama, bendrai, kartu su žiūrovais sukurti kažkokią rojaus būseną. Juk yra tokių būsenų. Labai jų nedaug, bet mes patys jas vejame“, – tvirtina aktorius.

Scenoje vaidina vien profesionalai

Į dievišką, bet ne ką mažiau išgyvenimų reikalaujančią kelionę po rojų, režisierius išleidžia jau prieš tai „Dieviškoje komedijoje“ vaidinusius aktorius R. Kazlą ir I. Triškauskaitę, lydimus 8 jaunų aktorių choro.

„Jie visi yra jauni, labai imlūs, labai greitai pildosi. Jie mano akyse tapo profesionalais, subrendo ir dabar jau kiekvienas iš jų yra profesionalus aktorius. Tad galima nebeminėti to žodžio „studentas““, – teigia režisierius E. Nekrošius.

Gerų žodžių jam negaili ir „Rojaus“ aktoriai. Anot R. Kazlo, režisierius E. Nekrošius yra ypatingas tuo, kad kuria kūrinio esmę, o ne iliustruoja jį, nevaizduoja jo chrestomatiškai. „Todėl vien jo tas užmojis imtis tokio sunkiai apčiuopiamo kūrinio tikrai vertas pagarbos“, – teigia R. Kazlas.

Rojus Žemėje – šviesiausios gyvenimo akimirkos

Spektaklyje trečioji Dantės poemos dalis virsta fantazija apie rojų, kur režisieriaus dramaturgija tampa kupina ne pačios poezijos, o poetiškų vaizdinių, kur paaiškėja, kad tam, jog pasiektum rojų, privalai būti lengvas ir atsisakęs visko, kas žemiška.

Aktorės R. Triškauskaitės teigimu, be kita ko, spektaklyje labai svarbus bendrumo jausmas. „Rojus būtent man ir yra tai, kad tu jauti, jog nesi vienas. Tarkim, pragare ir skaistykloj tu išeini vienas, Beatričė eina pas Dantę. O rojuje, mes esame visi kartu, mes esame tie, kurie bando patekti į rojų ir labai yra svarbus tarpusavio ryšys“, – sako I. Triškauskaitė.

Tuo metu R. Kazlas teigia, kad rojus – tai šviesiausios gyvenimo akimirkos. „Aš nemanau, kad rojus, kaip daug kas įsivaizduoja, – kažkoks paplūdimys, kur skraido angelai, kažkas panašaus į Havajus. Ne. Kai prisimeni šviesiausias gyvenimo akimirkas, nors tuo metu tai atrodė kažkoks pragaras – ir kažką skaudėjo, ir vaikai trukdė dirbti, ir visokių kitokių buvo pilna rūpesčių, – bet kai praeina laikas, viskas nurimsta, pagalvoji – juk tai buvo rojaus momentas“, – sako pagrindinį vaidmenį „Rojuje“ sukūręs R. Kazlas.

E. Nekrošiaus spektaklio „Rojus“ premjera – vasario 12, 13 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.