Rimo Tumino vadovaujamas Maskvos J. Vachtangovo teatras atvyksta į Lietuvą

Šių metų lapkričio 13 ir 14 dienomis Nacionaliniame dramos teatre bus rodomas spektaklis „Eugenijus Oneginas“, lapkričio 15 dieną – „Vėjas tuopose“.

Beveik šimtmetį skaičiuojantis ir šiuo metu režisieriaus R. Tumino vadovaujamas J. Vachtangovo teatras Rusijos žiniasklaidoje vadinamas „kūrybinio Renesanso ryškiausiu pavyzdžiu“, o teatro spektakliuose suburti įvairių kartų geriausi Rusijos aktoriai.

Režisieriaus R. Tumino spektakliai įvertinti ne vienu prestižiniu Rusijos teatriniu apdovanojimu: „Auksine kauke“, „Krikštoline Turandot“, Stanislavskio premija, teatro veikėjų premija „Sezono vinis“.

„Lietuvoje teatras visada buvo aukšto lygio, o publika išprususi, todėl J. Vachtangovo teatro gastroles Lietuvoje vertinu puikiai, – sako Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus. – Mano manymu, pagrindinis šio teatro sėkmės faktorius, nekalbant apie kūrėjų talentą, yra tas, kad Rimas Tuminas sugebėjo aktorius ir visą teatro personalą suburti į vieną šeimą. Jaučiame didelį aktorių dėmesį Lietuvai ir mūsų ambasadai, maloniai bendradarbiaujame, ambasados darbuotojams teatras tapo antraisiais namais.“

Pasak gastroles organizuojančio Vilniaus mažojo teatro vadovės Gretos Cholinos, spektakliai tikrai labai jaudinantys ir tai yra didžioji jų vertė.

Į Lietuvą atvyksta 65 asmenų trupė, tarp kurių tokios teatro legendos kaip Sergejus Makoveckis, Liudmila Maksakova, Julija Borisova, Galina Konovalova, Vladimiras Vdovičenkovas, Viktoras Dobronravovas, Vladimiras Simonovas ir kt.

„Tik dėl rėmėjų turime šią unikalią, galbūt net vienintelę, progą pamatyti ir įvertinti tai, dėl ko Rimo Tumino vadovaujamas J. Vachtangovo teatras tapo ryškiausiu visoje Rusijoje“, – pasakoja G. Cholina.

A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ – literatūros deimantas, retai pasitaikantis dramos teatrų scenose. Visai neseniai maestro R. Tuminui pelnęs dar vieną „Krikštolinės Turandot“ statulėlę, spektaklis tapo lankomiausiu Maskvoje. Daugiasluoksnis ir įvairialypis pasakojimas apie dviejų herojų – Eugenijaus Onegino ir Tatjanos Larinos – likimus ir meilę. Spektaklio unikalumą lemia vaizduotės žaismas: netikėta literatūrinė kompozicija, sukurta paties režisieriaus.

Taip pat sužavi kūrybinio proceso metu gimę personažai, kuriems A. Puškino tekste dėmesio skirta nedaug arba jų nėra visai: Liudmilos Maksakovos kuriamas auklės personažas, Marijos Berdinskich zuikutis, flirtuojantis ir erzinantis medžiotojus, baletmeisteris, dirbantis su merginomis šokių klasėje (choreografė Anželika Cholina). Visa tai vainikuoja spektaklio muzika (kompozitorius Faustas Latėnas) ir netikėtai lakoniška, bet įspūdinga scenografija (dailininkas Adomas Jacovskis).

Teatro kritikė Jekaterina Dmitevskaja žurnale „Ekranas ir scena“ rašo: „Didžiulis veidrodis, apribojantis scenos erdvę, rodo ne „tiesų“ vaizdą. Ten, už veidrodžio, gali prasidėti pūga arba staiga užsidegti kandeliabrai. Veidrodis supainioja, pakeičia perspektyvą, jis diktuoja susidvejinimą. Todėl ir spektaklyje pas Oneginą-Makoveckį yra dvynys – elegantiškas, jaunas miestietis (V. Dobronravovas). Dvynį turi ir Lenskis (O. Makarovas). Jis šiek tiek manieringas, tačiau labai žavingas.“

G. Sibleyro pjesės „Vėjas tuopose“ pastatymo Rusijos spauda laukė dešimtmetį. J. Vachtangovo teatro spektaklyje – trijų Rusijos grandų – Vladimiro Simonovo, Maksimo Suchanovo ir Vladimiro Vdovičenkovo – pasirodymai.