Rimantas Cibauskas: "Klaipėda - kaip miegantis lokys"

Ką iki šiol pavyko nuveikti dėl naujojo Muzikinio teatro?

Sutikome iškiliausią pastarųjų dešimtmečių Klaipėdos viešnią dainininkę Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną, viešėjusią pernai balandį su vyru Alfredu Nigro. Džiaugiuosi, kad koncertas pripažintas geriausiu 2010 metų renginiu. Viešnia, susitikusi su naujo teatro statybų iniciatyvine grupe ir komiteto nariais, sutiko tapti jos garbės nare ir naujojo teatro statybų globėja. Ta proga pasibaigus koncertui įvyko graži akcija: Violeta Urmanavičiūtė-Urmana paliko Klaipėdoje savąją pėdą, kuri, galbūt išlieta bronzoje, pradės Pėdų alėją į naująjį teatrą.

Taip pat pernai birželį teatro statybų globėju ir iniciatyvinės grupės garbės nariu tapo violončelininkas prof. Davidas Geringas (Vokietija/Lietuva), rugpjūčio mėnesį startavo Klaipėdos operos bastionas Jono kalnelyje (tris dienas vyko XIII tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio "Muzikinis pajūris" renginiai), 2010 m. spalio 10 d. naujo teatro statybų globėju ir iniciatyvinės grupės garbės nariu tapo Eseno Alto operos solistas klaipėdietis Almas Švilpa (Vokietija/Lietuva), specialiai tuo tikslu atvykęs iš Vokietijos.

Dar 2006 m. spalio 1 d. (Tarptautinę muzikos dieną) į naujo teatro statybos iniciatyvinę grupę susibūrė Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių savivaldybių merai, verslininkai, politikai bei menininkai. Jau tuomet kreipėmės į aukščiausius valstybės vadovus dėl naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro parengiamųjų darbų, projektavimo ir statybos. Supratau, kad privalau imtis šios veiklos, nes tvirtai tikiu ne tik būtinybe mieste turėti modernų geros akustikos operos teatro pastatą, bet ir galimybe tai įgyvendinti.

Esate žinomas ne tik kaip gatvės krepšinio aikštelių steigimo pradininkas, bet ir kaip aistringas menų entuziastas. Bet krepšinyje pasiekti norimą rezultatą lyg ir paprasčiau nei, pavyzdžiui, kultūroje?

Niekad nebuvau abejingas kultūrai. Ir Lietuvoje vykstančiuose renginiuose dalyvaudavau, ir juos pagal galimybę remdavau. Su Klaipėdos miesto viešąja biblioteka jau penkerius metus organizuojame Geriausios knygos rinkimus. Man lyg ir privalu - gimiau ten pat, kur gimė ir pirmosios spausdintos lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas - prie Žemaičių Naumiesčio.

2014 m. jau paskelbti Kristijono Donelaičio metais. K. Donelaičiui Klaipėdoje skirta nemažai dėmesio: yra ir aikštė, ir paminklas, kodėl 2014 metais nesuorganizavus K. Donelaičiui skirtos knygų mugės?

Vilniuje knygų mugė sutraukia knygos mylėtojus iš visos Lietuvos žiemos mėnesiais, pas mus galima rengti arčiau vasaros. Visai logiška būtų Klaipėdai tapti Mažosios Lietuvos kultūros ambasadore. Turime paminklą M. Mažvydui, jo vardu pavadinta alėja.

Tikiuosi, kad 2014-aisiais, kai minėsime K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, būtent Klaipėdoje vyks didieji šio jubiliejaus renginiai. Ir jų kulminacija bus naujos miesto bibliotekos atidarymas toliau nuo miesto centro nutolusioje Smiltelės gatvėje.

Privalome plėtoti kultūrinį turizmą, nes turime daugybę puikių vietų įvairiausiems renginiams, kurių, deja, nepanaudojame. Štai 2010 metų vasarą vyko renginiai Jono kalnelyje - startavo Klaipėdos operos bastionas ir jau pirmaisiais metais startavo sėkmingai, kas būna nedažnai.

Turime turėti ir ambicijų, kad ne tik išnaudotume puikias erdves unikaliems renginiams, bet per keletą metų pakeltume šį festivalį į tarptautinį lygį.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro parengtas "Scenos ant vandens" projektas unikalus Lietuvoje - nė vienas kitas miestas net neturi tokios idėjos, juo labiau - galimybių. Tad tikrai sulauktume turistų. Ir ne tik iš Lietuvos.

Didžiulė pirmojo Klaipėdos operos bastiono sėkmė turėtų įkvėpti ir miesto bendruomenę, ir verslo įmones. O nuo Klaipėdos operos bastiono ir iki Klaipėdos operos, ko gero, gerokai arčiau būtų...

Būdamas Vilniuje ar Kaune su pavydu stebiu daugybę turistų ir užsienio investuotojų - kodėl jie ne Klaipėdoje?

Privalome kuo greičiau sukurti tai, ką siūlysime investuotojams ir turistams. Būtina kuo greičiau plėtoti kultūros infrastruktūrą, kurios ašis - naujas Muzikinis teatras, restauruotas Dramos teatras, išskirtiniai renginių ciklai.

Kas labiausiai įsiminė lankantis vasarą Bairoite? Gal parsivežėte konkrečių idėjų, sumanymų?

Didžiausią įspūdį padarė Bairoito teatras ir tai, kad jis buvo pastatytas XIX šimtmetyje per trejus metus. Ir tuomet būtent šis puikios akustikos operos teatras padėjo niekuo neišsiskiriančiam alaus pramonės Vokietijos miesteliui tapti pasaulio melomanų ir garsiausių menininkų išsvajota šventove. Tam, kad tai įvyktų, pirmiausia reikėjo drastiškos kompozitoriaus Richardo Wagnerio idėjos ir Bairoito miesto sprendimo skirti teatrui žemę. O tai, kad į vasaros festivalius suvažiuojančiai publikai reikalingas visapusiškas aukštos kokybės aptarnavimas, padėjo miestui sukurti infrastruktūrą.

O juk Wagneris pradėjo rūpintis teatro statyba jau būdamas garbaus amžiaus ir dar skęsdamas skolose - o visgi ryžosi statyti teatrą! Tai negali nežavėti.

Jeigu anuomet galima buvo per trejus metus pastatyti - tai nejau šiais laikais negalima?

Tuo tarpu Klaipėdoje miesto valdžia vis nesiryžta skirti teatro statyboms net ir valstybinės nuosavybės žemės - penkeri pastarieji metai nuėjo perniek, nors dar steigiant teatrą Alfonsas Žalys buvo numatęs vietą Danės skvere.

Per tą laiką Klaipėdoje dramos teatras sugriautas iki pat pamatų, o nuo pat įsteigimo prieš dvidešimt penkerius metus "laikinai" netinkamose, šiandien jau net ir fiziškai griūvančiose patalpose įkurdintam Muzikiniam teatrui siūloma dar nežinia kiek laukti. Tai tiesiog kultūros žmonių genocidas.

Šiandien patrauklią svečiams infrastruktūrą kuria Druskininkai. Ar nemanote, kad Klaipėda jau pavėlavo ir Druskininkai susirinks visus Lietuvos turistus?

Druskininkai išties geriau išnaudojo savo galimybes. O Klaipėda miega tarsi koks lokys... Pagal geografinę padėtį šie du miestai net nesulyginami. Manau, kad savaitgaliais labai daug žmonių iš visos Lietuvos suvažiuoja į mūsų kraštą - pažvelkite į pajūrio zoną: kiek puikiausių vilų čia turi visos Lietuvos gyventojai...

Puiku, kad yra miestų, kurie sugeba sukurti puikią infrastruktūrą. O mums belieka džiaugtis, kad į Klaipėdą kūrybingi žmonės atvyksta patys - Gytis Padegimas, Arvydas Juozaitis, Valentinas Masalskis...

Esate ekonomistas. Kuo ši patirtis praverčia kultūros reikaluose?

Pripažįstu tik asmeninę atsakomybę ir mąstau realiai, todėl kartais mano siūlymai šokiruoja aplinkinius. Gerai žinau, kad savaime niekas nepasidaro, todėl bet kokį darbą pradėdamas, gerai apmąstau situaciją, galimas pasekmes ir rezultatus. Manau, ir kultūros srityje visai tai praverčia.