Portretas
Laimėjęs Kultūros ministerijos konkursą šią savaitę Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui oficialiai pradeda vadovauti 10 metų šioje įstaigoje režisieriaus asistentu bei režisieriumi dirbęs Ramūnas Kaubrys.
35-erių metų Ramūnas Kaubrys yra jauniausias valstybinio teatro vadovas Lietuvoje, tačiau jaunatvišku maksimalizmu jo neapkaltinsi. Lyg šiek tiek baimindamasis žiniasklaidos, duodamas interviu jis kalba santūriai, apgalvodamas žodžius, nesigėdydamas atvirai pripažinti, ko nežino. Iš šio vadovo neišpeši nieko "ne spaudai".
Tapote teatro vadovu metų pabaigoje, taigi jums teks atsiskaityti Kultūros ministerijai ir už prieš tai buvusios vadovės A. Žigaitytės-Nekrošienės darbą. Ar nekils finansinių sunkumų? Paskutinėje spaudos konferencijoje paminėjote, jog "Muzikinio kelto" projekto išlaidos buvo didesnės nei pajamos.
Metų pabaigoje teatras turės pateikti Kultūros ministerijai finansinę ataskaitą. Yra ir kitokių atsiskaitymų, tačiau juos nebūtina pateikti metų pabaigoje, bet metų eigoje.
"Muzikinio kelto" projektas - tai didžiulė "Smiltynės perkėlos" dovana teatro kolektyvui, už kurią esame labai dėkingi. Manau, kad šis projektas - puiki idėja ir tikiuosi ją tęsti. Pajamos už šį projektą buvo numatytos didesnės nei gautos. Viską susumavus paaiškėjo, jog išlaidos didesnės nei pajamos. Didžiausią išlaidų sumą sudaro išlaidos reklamai. Daugiau komentuoti šiuo klausimu negalėčiau, nes buvo sudarytos įvairios sutartys, kurios dar nėra įgyvendintos. Viską sudėliojus į vietas - bus aišku. Kol kas "Muzikinio kelto" projekto ataskaitose taškas nėra padėtas. Jeigu ir kils kokių sunkumų, manau, kad jie nebus esminiai, nes pati idėja yra labai prasminga.
| "Mes visi galėjome seniai išvažiuoti braškių ar agurkų skinti svetimuose kraštuose", - sako naujasis teatro vadovas Ramūnas Kaubrys |
Kokia jūsų nuomonė apie buvusios vadovės darbą? Kokius jo pranašumus bei trūkumus galėtumėte išskirti?
Kritikuoti lengviausia, todėl nuo kritikos susilaikysiu. Manau, kad buvusi vadovė turėjo puikių idėjų ir norų, tik gal per daug dėmesio skyrė... Tiesą sakant, nenorėčiau kalbėti apie tai, kas buvo. Mieliau kalbėčiau apie savo darbo tikslus, idėjas.
Jūsų pateiktoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos programoje vienas iš prioritetų yra teatro organizacinės struktūros kaita. Paaiškinkite tai plačiau.
Tikrai nedrįsčiau sakyti, jog viskas teatre yra blogai, nes tai reikštų, kad viskas, kas iki šiol nuveikta yra nieko verta. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra 20 metų egzistuojantis kolektyvas. Per tą laiką jis pristatė žiūrovams daug puikių kūrybinių darbų. Teatro organizacinėje struktūroje apie 80 procentų darbuotojų dirba jau daug metų. Gerbdamas tradicijas ir šio teatro praeitį manau, kad visa tai reikia išsaugoti ir sutelkus jėgas žiūrėti į priekį.
Kalbėdamas apie teatro organizacinės struktūros pokyčius turėjau galvoje praeitais metais du kartus teatre atliktų auditų išvadas, kuriose siūloma kai ką keisti, kad teatro organizacinės struktūros aparatas butų efektyvesnis ir dirbtų sklandžiau.
Gal galite pateikti pavyzdį, ką konkrečiai siūloma keisti?
Pavyzdžiui, teatre yra skyrių, kuriuose yra skyriaus vedėjo pareigybė, nors realiai nėra daugiau tame skyriuje dirbančių žmonių. Tokius skyrius rekomenduojama naikinti, jungiant juos su kitais skyriais. Tačiau į šias rekomendacijas dar reikia įsigilinti, diskutuoti ir spręsti drauge su teatro darbuotojais, kad nebūtų jiems moralinės ir finansinės skriaudos. Visa tai komandinis darbas, nes vienas vadovas lauke - ne karys.
Naujas vadovas turi teisę burti savo komandą. Kas bus jūsiškėje?
Pirmiausia tie žmonės, kurie čia dirba. Mes visi galėjome seniai išvažiuoti braškių ar agurkų skinti svetimuose kraštuose. Žmonės, kurie dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, yra iš tiesų pasišventę šiam kolektyvui. Jie dirba, gaudami mažus atlyginimus, galbūt vienas kitas prisidurdamas kituose darbuose. Gerbiu šiuos žmones ir myliu, nes jie nepabėgo iš teatro, vaikydamiesi finansinės naudos.
Todėl mano komandoje dirbs pirmiausia šio teatro žmonės, tik ten, kur trūksta, reikia ir bus galimybės ieškosime naujų, energingų, darbščių žmonių, kurie atneštų į kolektyvą savo žinias ir patirtį.
Kūrybiniam žmogui, režisieriui, tikriausiai nėra lengva prisiimti administratoriaus pareigas, susijusias su krūvomis popierių - įstatymais, ataskaitomis, diplomatiškais santykiais su kolektyvu, steigėju, rėmėjais...
Steigėjas aiškiai nurodo, kokios yra teatro vadovo funkcijos. Ketinu kiek įmanoma greičiau atsiriboti nuo kūrybinio darbo ir gilintis į administracinį darbą.
Tai reiškia, jog režisieriaus Ramūno Kaubrio neliks?
To reikalauja mano naujos pareigos. Teatro vadovo pareigas priimu kaip naują pagrindinį vaidmenį savo gyvenime ir noriu jį garbingai vykdyti. Žinoma, aš nenorėčiau visiškai užmesti kūrybos, jeigu ateityje, kai viską būsiu geriau įsisavinęs, ir turėsiu laiko bei galimybių - grįšiu prie režisūros.
Pastaraisiais metais jūs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisavote daugiausiai spektaklių. Kas užims jūsų vietą?
Pasaulyje režisierių daug. Pasikviesime. Būtent tai mane labai domina. Manau, kad kuo įvairesni režisieriai ir jų pagalbininkai scenografai, kostiumų dailininkai, choreografai, kompozitoriai dirbs teatre - tuo kolektyvui bus geriau. Atsimenu, kaip kolektyvas atgydavo, kai spektaklius režisavo Janas Šurmėjus, Jonas Vaitkus. Teatrui reikia naujų įdomių scenos menininkų.
Gal jau turite konkrečių planų, susitarimų?
Kol nepatvirtinti teatro planai - tai tik vizijos, tačiau per pastaruosius porą mėnesių tikrai buvo "kabliukų". Bendravau su režisieriais Oskaru Koršunovu, Gintaru Varnu, Ignu Jonynu. Su režisieriumi Gyčiu Padegimu praktiškai sutarėme, jog jis režisuos vieną artimiausių teatro premjerų - spektaklį vaikams "Ką senelis padarys - viskas bus gerai" pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką ir Vladimiro Konstantinovo muziką, tarėmės ir dėl kitų spektaklių.
Režisierius G. Padegimas, manau, yra labai vertinga asmenybė mūsų teatrui, nes jis yra puikus pedagogas. Jo aktorinio meistriškumo pamokos, manau, bus tikrai naudingos teatro solistams ir visai kūrybinei grupei.
Jūsų paminėti režisieriai yra dramos teatro režisieriai. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keičia kryptį?
Ne, mes tikrai netapsime dramos teatru, nes mūsų funkcija - populiarinti profesionalų muzikinio teatro meną. Sieksime išlaikyti žanrų įvairovę, nes būtent tuo mūsų teatras ir išsiskiria - savo universalumu. Tiek solistai, tiek orkestras gali profesionaliai atlikti tiek operą, tiek operetę ar miuziklą, tiek spektaklį vaikams.
Kalbėdamas apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinę veiklą pabrėžėte kamerinių programų reikalingumą. Tai bus repertuaro naujovė? Kaip tas programas įsivaizduojate?
Manau, kad tai turėtų būti spektakliai, kuriuose dalyvautų nedidelis skaičius atlikėjų. Tokie spektakliai būtų mobilesni ir su jais teatras galėtų aktyviau vykdyti savo kūrybos sklaidą regionine, Lietuvoje ir užsienyje.
Per pastaruosius mėnesius pavyko užmegzti kontaktus su Danijos bei Prancūzijos lietuvių bendruomenės atstovais. Bendraujant su jais, paaiškėjo, jog daugelyje Europos šalių jau yra susidariusios nemažos lietuvių bendruomenės, kurios labai lauktų ne tik pramoginių, šou pasirodymų iš gimtinės, bet ir profesionalaus meno programų.
Manau, kad mūsų teatras gali greitu laiku įgyvendinti vieną kitą programą, susikrauti lagaminus ir pakeliauti, nudžiuginti savo tėvynainius.
Svajoju, kad mūsų teatro repertuare atsirastų daugiau kūrybos vakarų, skirtų teatro menininkams, kurie yra už scenos ir nepelnytai pamiršti. Kalbu apie libreto autorius, kompozitorius, dramaturgus. Pavyzdžiui, rašytoja Ramutė Skučaitė yra sukūrusi daugybę originalių libretų, išvertusi juos. Jos plunksnos darbas yra ir mūsų teatre rodomos operos "Paryžiaus katedra" libreto vertimas. Ar žinote tai? Kodėl mes negalėtume skirti rašytojai kūrybos vakaro, kuriame atliktume ištraukas iš spektaklių, kuriuos vaidiname pagal jos tekstus?
Kokie tradiciniai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginiai, festivaliai išliks? Gal atsiras naujų?
Išliks visi tradiciniai festivaliai. Tai edukacinis festivalis "Jaunųjų talentų fiesta", kuriame jaunieji Klaipėdos atlikėjai groja su mūsų teatro orkestrus. Šiemet steigsime šio festivalio organizacinį komitetą, kuris dar labiau rūpinsis šiuo projektu. Toliau tęsime jau pradėtus edukacinius projektus vaikams "Stebuklingas teatro pasaulis", Aš teatre". Norėčiau, kad šiai publikai mūsų teatre būtų skiriamas išskirtinis dėmesys.
Tradicinis vasaros festivalis susigrąžins savo ankstesnį pavadinimą "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" ir vyks tik rūgpjūčio mėnesį. Analizuodamas festivalio, išsiplėtusio per visą vasarą lankomumą - pastebėjau, kad liepos mėnesį renginių lankomumas nebuvo didelis. Man atrodo, kad šį mėnesį būtų geriau kolektyvui gastroliuoti, keliauti, o rugpjūtį pateikti festivalį su premjeromis. Festivalis vėl turės savo temą, kuri šiuo metu yra aptarinėjama.
Jau kitais metais turėtų atsirasti ir naujas teatro projektas. Su Plungės kultūros centru ir Savivaldybe ketiname organizuoti festivalį "Operetės ruduo". Jis vyktų Plungės kultūros centre, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kuruotų meninę festivalio programą.
Artėja Kalėdos, Naujieji metai. Ką šiemet Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasiūlys žiūrovams per šventes?
Naujuosius metus teatre sutiksime su Džiuzepės Verdžio "Traviata", kurioje Violetos partiją atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Gražina Miliauskaitė. Per šventes publiką pakviesime žiūrėti nuotaikingas programas "Operetės ir miuziklo reviu", "Štrausiana".
Režisierė Rima Sasnauskaitė režisuoja kalėdinę programą vaikams "Kalėdų Senelis jau čia". Tai bus originali interpretacija pasakos "Snieguolė ir septyni nykštukai" motyvais.
Kokią ir kada žiūrovai išvys artimiausią premjerą?
Artimiausia premjera - Johano Štrauso operetė "Vienos kraujas" kovo pabaigoje
Kas režisuos?
Šiandien tai nėra aišku. Turėjau režisuoti aš, bet dabar...
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą