Radvilos. Nekarūnuotieji Lietuvos karaliai

Garsieji Radvilų zrazai

Filmo prodiuseris Arūnas Matelis (51 m.) su užsidegimu dirba prie šio naujojo projekto: „Kuo daugiau sužinau apie Radvilas, tuo labiau jais žaviuosi, didžiuojuosi, jaučiuosi norintis susitapatinti su jais ir jų vertybėmis. Radvilos priverčia aikčioti dėl savo pasirinkimų, drąsos, pasiaukojimo dėl valstybės ir lietuvybės bei suvokimo, kad jie buvo Europos kūrėjai ir jie atsako ne tik už LDK, bet ir Europą. Vien jau kiek aktualus yra Radvilų moto, teigiantis, kad jie atsiskaito tik Dievui už savo poelgius.

Kokia graži, prasminga ir stipri būtų mūsų valstybė, jei mes visi turėtume tokią atskaitos sistemą. Vienintelio dalyko gaila, kad iki tol, kol pradėjome galvoti apie filmą, gilintis į medžiagą ir rašyti scenarijų (kurio vienas iš autorių esu ir aš), aš tiek nedaug apie juos žinojau. Antra vertus - didžiulė laimė, kad turėjau galimybę prie to palikimo prisiliesti padedant puikiems ekspertams. Mes neįtikėtinai daug prarandame, nežinodami kelių šimtmečių tikrųjų Lietuvos valdovų, didikų, kurių išsilavinimas, skonis, drąsa, vertybių skalė ir net turtai buvo tai, kuo žavėjosi Europa ir kas yra be galo aktualu ir šiandien.

Beje, kaip paslaptį galime išduoti Radvilų zrazų receptą - tik norėčiau paskui paklausti, ar yra šiandien pasaulyje bent vienas koks 3 žvaigždučių „Michelin“ restoranas ar legendinis „Bulli“, kuris tokį patiekalą sugebėtų ir pagaminti, ir bent bandytų rizikuoti tai padaryti. Jei toks būtų - duokit mums koordinates, įtrauksim jį į filmą. Radvilų zrazų receptas: ką tik gimęs veršiukas paimamas nuo mamos, maitinamas 47 d. trintų migdolų pienu, vėliau paskerdžiamas, o iš jo mėsos daromi garsieji Radvilų zrazai“.

Sąsaja su Kenedžiais

Nuo ko viskas prasidėjo? Pirminė konkurso užduotis buvusi sukurti filmą apie „Radviliadą“ - poeto Jono Radvano XVI a. kūrinį, kuris šlovina Radvilą Rudąjį ir jo pergalingus mūšius. Bet pradėjusi skaityti kūrinį, A.Matelio kūrybinė komanda suprato, kad neįmanoma apsiriboti vien tik Mikalojumi Radvila Ruduoju. „Mums pasirodė, kad labai svarbu kalbėti apie Radvilas, - sako filmo režisierė Ramunė Rakauskaitė, kurią sudomino Radvilų gyvenimo peripetijos. - Iš tikrųjų filmui geresnės dramaturgijos nerastum negu šitos giminės istorija. Ir netgi daugelio istorikų teigimu, gal net per tris šimtus metų Lietuvoje neatsirado kitos tokios giminės, kokie buvo Radvilos.

Tai iš tikrųjų be galo turtinga giminė, vienus titulus įsigijusi, kitus gavusi. Kas įdomiausia, kad ne tik tada Radvilų giminė buvo tokia garsi, bet iki šios dienos mes atrandame pėdsakus, kurie veda iki fenomenalių ir įdomių dalykų, pavyzdžiui, sąsaja su prezidento Kenedžio šeima. Dar nenorime visko atskleisti, bet tų sąsajų tikrai yra“, - intriguoja režisierė.

Filmo kūrėjai konsultuojasi su Lietuvos istorikais, o filmo scenarijus buvo patikėtas rašytojai Renatai Šerelytei. „Tokia tema negali meluoti, negali suklysti, negali padaryti net mažiausios klaidos. Iš tikrųjų istorikų pagalba buvo didžiulė ir mes kartais valandų valandas susėdę diskutuodavome ir aiškindavomės kiekvieną charakterį, kiekvieną poelgį, kiekvieną aplinkybę. Buvo labai įdomu...“ - sako R.Rakauskaitė, kuri, kaip prisipažįsta, be istorikų pagalbos būtų bejėgė.

Režisierė jaučiasi drąsiau, kad šio projekto prodiuseris ir meno vadovas yra garsusis dokumentinių filmų meistras A.Matelis: „Man labai patinka dirbti su Arūnu, jis jau ne vieną mano filmą prodiusavo. Taip, ir drąsiau, nes bet kada gali su juo pasikonsultuoti ir sužinoti jo nuomonę. Būdavo, kad mes vienaip mąstome, o Arūnas - kitaip. Ir pasiginčijame kartais, bet nepiktai...“

Radvilos Juodojo šarvai

Besiruošdama filmavimams A.Matelio kūrybinė grupė ieškojo įvairaus Radvilų palikimo, išsibarsčiusio po visą Europą ar net pasaulį. „Austrijoje nufilmavome išlikusius vienintelius Radvilos Juodojo šarvus, kuriuos yra įsigijęs šios šalies nacionalinis muziejus, - įdomia kelione intriguoja R.Rakauskaitė. - Nors muziejus turi labai didelę šarvų ekspoziciją iš vieno Tivolio hercogo privačios kolekcijos, Radvilos Juodojo šarvai absoliučiai išsiskiria tiek stiliumi, tiek medžiaga, tiek forma. Mes kalbėjomės su parodos kuratoriumi ir muziejaus direktoriumi Matiasu Pfafenbichleriu (Matthias Pfaffenbichler), kuris akcentavo, kad Radvilos Juodojo šarvai jiems yra be galo vertingi ir šiais laikais prilygtų „Formulės-1“ bolidui.

Jie tikrai labai išsiskiria, kaip kokio „otkutiūro“ šedevras - variniai, su puošniais išraižytais raštais. Tai jau visas stilizuotas šarvų kostiumas. Mums pasakojo, kad Radvila Juodasis šiuos šarvus buvo užsisakęs kartu su Žygimantu Augustu pas labai žymų to meto Vokietijos meistrą. Tai irgi rodo, kokio rango buvo didikas, jeigu Žygimantas Augustas jam leido pas tą patį kalėją užsisakyti panašius šarvus. Ir tai, kad jie šarvus užsisakė būtent pas vokiečių meistrą, rodė jų supratimą apie to meto madą, skonį, turtus ir padėtį visuomenėje.

Atrodytų, kas tai yra vieni šarvai, bet kai juos pamatai ir suvoki jų reikšmę, kaip juos vertina būtent ne mūsų, o kitų šalių ekspertai, tada ta vertė mums patiems iškyla iki aukštų tolių“.

Kelios biografijos detalės apie Radvilą Juodąjį: yra žinoma, kad didikas pagal tą metą buvo ganėtinai aukštas žmogus - apie 176 cm ūgio, o tai išties nemažai, turėjo net devynis vaikus, o numirė perkopęs vos per penkiasdešimt metų. „Daugelis kartodavo, kad esame valstiečių tauta, bet kai pasigilini į Radvilų giminės istoriją, pamatai, kad lietuviai tikrai buvo ir aukščiausio lygio didikų tauta. Tad filmu taip pat norėtume pasakyti, kad lietuviai ne tik nuo žagrės kilę“, - sako 38-erių režisierė R.Rakauskaitė.

Dideli patriotai

Taigi du pagrindiniai filmo personažai, be abejonės, jau yra - tai garsiausi įtakingos giminės atstovai Mikalojus Radvila Juodasis ir jo pusbrolis Mikalojus Radvila Rudasis. Bendrapavardžius giminaičius vieną nuo kito skyrė barzdos spalva, nes vieno ji buvusi juoda, o kito - ruda.

Filmo kūrėjai kelia klausimą, kas lėmė, kad Radvilos tapo tokia galinga gimine. „Manyčiau, kad jų viešpatystę lėmė ir sėkmė, ir turtai, ir galia, ir išsilavinimas. Kai kunigaikščio nebūdavo Lietuvoje, jie būdavo Lietuvos valdovai. Dauguma istorikų irgi teigia, kad Radvilos iš tikrųjų buvo nekarūnuoti Lietuvos karaliai, kadangi juos labai gerbė ir vertino. Pavyzdžiui, jeigu vykdavo susirinkimas ir įeidavo Radvila Juodasis, Žygimantas Augustas atsistodavo - toks faktas, kad pats valdovas atsistoja, labai daug byloja apie šios giminės įtaką. Manau, Radviloms svarbiausias buvo rūpestis dėl Lietuvos, tautos ir žmonių gerovės.

Ir, pavyzdžiui, Radvila Juodasis tikrai pranoko savo gyvenamąjį laiką kokiais gal net trimis šimtais metų - tai, ką jis darė ir kas jo dėka vyko Lietuvoje, iš esmės net sunku patikėti, kad taip tikrai galėjo būti. Dar kitas fenomenalus dalykas: nors jie nekalbėjo lietuviškai, nes visi bendravo lenkiškai ir daugelio žmonos buvo nelietuvės, bet jie buvo dideli patriotai - ir iš laiškų, ir iš visos veiklos matai, kad viską jie darė dėl Lietuvos. Pavyzdžiui, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį, prie kurio padarė prierašus, kas yra ta Lietuva, kokie žmonės yra lietuviai, ir viską aprašo labai gražiai nuo dūzgiančių bitučių iki vietinių gyventojų vaišingumo. Tu jauti, kaip šie žmonės mylėjo savo kraštą“, - neabejoja režisierė.

R.Rakauskaitė sako, kad apie kiekvieną Radvilų giminės atstovą būtų galima sukurti atskirą filmą. „Iš tikrųjų darbas rašant scenarijų buvo toks įdomus, kad gilintis į šią temą galėjai iki begalybės, o apie kiekvieną Radvilų giminės atstovą būtų galima daryti atskirą filmą. Tad sudėti visas Radvilas į vieną filmą buvo be galo sunku, todėl mums reikėjo pasirinkti, kaip mes papasakosime apie Radvilas. Mes juokaujame, kad dabar turime medžiagos serialui apie Radvilas, tiktai, gaila, negalime jo padaryti, gal ateityje nufilmuosime...“ (Šypsosi.)

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"