"Purvas": juokas iki ašarų ir proga suklusti

"Purvas": juokas iki ašarų ir proga suklusti

Likus mažiau nei mėnesiui iki monošou „Purvas“ premjeros Lietuvos salėse, jį režisavęs ir šiame spektaklyje vaidinantis Kostas Smoriginas neslėpė patiriantis nemenką jaudulį ir atsakomybės svorį. Visgi susitikimo su publika laukimą lydi ir daug šviesių prisiminimų apie anapusybėn išėjusį aktorių Vytautą Šapranauską - būtent jam buvo parašyta ši pjesė, kurios jis, deja, nebespėjo suvaidinti.

„Publika juoksis iki ašarų, tačiau neabejoju, kad ir suklus. Ši Sigito Parulskio pjesė, nors ir kupina humoro, kartu yra rimta, jautri, išties graži. Tai nėra kažkokia tuštybių mugė“, - kalbėjo K.Smoriginas.

„Purvas“ pasakoja apie nebe pirmos jaunystės aktorių, atveria jo sukauptą minčių, pastebėjimų, vyro ir moters bendro buvimo patirties ir suvokimo pasaulį. Spektaklis sužavės daugelį tų, kurie sprendžia tragikomiškas tarpusavio santykių ar kitas gyvenimo lygtis.

Pjesė ne kartą buvo redaguota, tačiau K.Smoriginas puikiai prisimena V.Šapranausko reakciją, kai jis pats balsu pirmąkart perskaitė „Purvą“: „Kokia liūdna pjesė“, - pratarė tuomet Vytautas. Mačiau, o jis ir neslėpė savo akių, kurios prisipildė ašarų“.

Kamerinėje aplinkoje - „Vandenio“ muzikos klubo salėje Palangoje - K.Smoriginas ir V.Šapranauskas buvo susitikę parepetuoti tris kartus. Kiekvienąsyk užtrukdavo apie keturias valandas, o paskui skirstytis neskubėdavo - dar traukdavo prie jūros pažvejoti. Kai „Juodojo humoro turo“ pasirodymų grafikas tapo išties intensyvus, V.Šapranauskas „Purvo“ visgi neišmetė iš galvos. „Vytautas labai norėjo imtis kažko visiškai kitokio nei anekdotų vakarai ar komedijos formatas - kažko rimtesnio, graudesnio, švelnesnio. „Jau tuoj, tuoj...“ - vis sakydavo jis, kai „Purvo“ repeticijoms tapo sunku rasti laiko. O po to - toji nelaimė...“ - prisiminė K.Smoriginas.

Kad spektaklis dedikuotas jame turėjusiam vaidinti šviesaus atminimo aktoriui, - natūraliai gimęs kūrybinės komandos sprendimas, kupinas nuoširdžios pagarbos, o ne gedulingo patoso. „Paskutinė „Purvo“ redakcija buvo adaptuota man, personažas kupinas manęs, tačiau, tikiuosi, kupinas jis ir Vyto, ir S.Parulskio... Galvoju, jei Vytautas šį monošou matytų - graudžiai juoktųsi. Visgi jis juoktųsi!“

„Mono“ žanras K.Smoriginui puikiai pažįstamas - jis režisavo tikrais hitais Lietuvoje tapusius Robo Bekerio (Rob Becker) „Urvinį žmogų“, Sigito Parulskio „Laukinę moterį“. „Galima mėginti lyginti juos ir „Purvą“, bet manau, kad šis monošou - „protingesnis“. Nenoriu įžeisti R.Bekerio, tiesiog „Purvas“, kuris kalba apie daugybę įvairių dalykų - nuo šeimyninių vyrų ir moterų santykių iki pornografijos, nuo politikos iki meilės Lietuvai - artimesnis mūsų mentalitetui, suprantamesnis. Pjesė šviežia ir kitokia“.

K.Smoriginas neslėpė, kad pusantros valandos „mono“ bendravimas su publika - nemenkas iššūkis: „Pirmiausiai reikia turėti ką pasakyti - kitu atveju po 20 minučių pasirodymas bus baigtas. Reikia drąsos ryžtis savimi užpildyti erdvę, joje išgyventi visą gyvenimą nebijant pasijuokti iš savęs, o kartu atveriant akis kitiems apie daugelį mums visiems aktualių dalykų“.

Monošou „Purvas“ premjera - spalio 11 d.

Iki gruodžio pradžios pjesė bus parodyta trisdešimtyje salių. Planuojama, kad spektaklis neapsiribos Lietuvos miestais - Didžiojoje Britanijoje gyvenančios tautiečių bendruomenės taip pat turės progą jį išvysti.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder