Publikuotas Kristijono Donelaičio epochą atskleidžiantis dokumentas

Paskelbtas Vrublevskių bibliotekoje saugomo vertingo istorijos šaltinio tyrimas, pateikiantis intriguojančių detalių iš Septynmečio karo ir atskleidžiantis dramatišką XVIII a. vidurio Rytų Prūsijos gyvenimą - lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio epochą.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa atliko Frydricho Pastenacio (Friedrich Pastenacio), špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija "Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente" išspausdinta straipsnių rinkinyje "Acta Historica Universitatis Klaipedensis".

Gumbinės dvasininko paliktas liudijimas apie Septynmečio karo įvykius yra vienas iš keleto to laikotarpio dvasininkų ir tarnautojų prisiminimų, saugomų Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. F. Pastenacio dienoraščio 25 puslapių fragmente fiksuoti 1757 m. liepos 5 d. - rugsėjo 18 d. įvykiai - pirmasis rusų invazijos į Rytų Prūsiją etapas arba okupacijos banga, kuri pasižymėjo brutalumu ir žiaurumu. Dienoraštyje išsamiai ir įdomiai aprašytas Gumbinės miesto, esančio netoli Tolminkiemio parapijos, kurioje kunigavo K. Donelaitis, užėmimas ir pasidavimas rusų kariuomenei.

F. Pastenacio dienoraštį dar XIX a. buvo aptikęs vienas Septynmečio karo Rytų Prūsijoje istorijos tyrinėtojų ir 1866 m. publikavęs to meto Prūsijos istorikų prestižiniame žurnale. Šis dokumentas iki šiol nebuvo įtrauktas į lietuvių istoriografiją. Tai yra įrodymas, kad nepaisant to, jog nemaža Karaliaučiaus archyvo dalis žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, buvusio archyvo vertingo palikimo šiandien galime rasti ir Lietuvoje.