Projekto "Pasaulio lietuvių vienybės Karūna“ rėmimo banga ritasi per pajūrį

Pakilusi nuo Nidos, per Kūlupėnus, ji pasiekė Kretingą, Gargždus, Palangą, kur Klaipėdos raj. Meras Vaclovas Dačkauskas įteikė pereinamąją ąžuolinę „Krivulę“ Palangos miesto vicemerui Rimantui Mikulkėnui. Renginyje koncertavo žinomi dainų kūrėjai, atlikėjai Andrius Kulikauskas, Kostas Smoriginas ir jaunoji dainininkė Skaistė Elena Radzevičiūtė.

O dabar noriu pakalbinti šio projekto autorių, renginių organizatorių „Lietos“ fondo steigėjų tarybos narį skulptorių Gediminą Radzevičių.

Kokios mintys ir kokios priežastys paskatino imtis iniciatyvos sukurti būtent tokį projektą?

Tos mintys apie vienybę, ypač tautos, gyvena ko gero, kiekviename iš mūsų ir eina iš kartos į kartą, neduodamos mums pranykti tautų kultūrų margumyne. Jei mūsų proproseneliai nebūtų suvokę vienybės galios, tai, matyt, mes jau nebekalbėtumėm lietuviškai ir tos Lietuvos, ko gero, nebūtų... Suvokdamas tai, ir ieškojau būdų, kaip dabartiniais laikais, šiuolaikinėm priemonėm sustiprinti tą vienybę. Kadangi esu skulptorius, tai tas savo mintis, apmastymus išreiškiau man artimoje formoje – skulptūrinėje plastikoje, sukurdamas apibendrintą simbolį, kuris skatintų ateinančias kartas puoselėti ir saugoti vienybę. Į vieną svarbiausių kūrinio dalių – karūną, įdėjau korių elementą, o tai siejasi su bitėmis, o bitės – tai vienybės simbolis. Didžiajame rate akcentavau žymiausių Lietuvos istorijos įvykius, kuriuose tik vienybės dėka buvo nugalėti priešai. Pvz.: Durbės, Saulės, Žalgirio ir kiti mūšiai. Vasario 6-oji, kovo 11-oji tai vis vienybės pasireiškimo rezultatai

Kokie įspūdžiai paliko rengiant šiuos renginius?

Atvirai pasakius – įspūdžiai geri. Svarbiausia, kad renginiai priimami svetingai. Aš turiu omenyje vietos savivaldybių atstovus, kultūros centrų darbuotojus ir be abejo ten atėjusius žmones. Deja , kol kas neskaitlingai, nes kiek supratau, gegužės mėnuo yra daržovių sodinimo metas ir tai koreguoja vietos gyventojų pasirinkimą. Be abejo tam dar turi reikšmės ir per mažas to projekto žinomumas. Tačiau manau tai galima bus pataisyti rudenį ir skaitlingiau susirinkti į tuos renginius, nes vien juose dalyvaujantys atlikėjai, palaikantys šį projektą, verti didžiulio dėmesio.

O, kokie Jūsų planai artimiausiu laiku? Ar turite numatę sekantį renginį? Jei ne paslaptis, tai kada, kur ir kokie atlikėjai koncertuos tame renginyje?

Be abejo, kad renginiai tęsis toliau ir ta paslaptis jau atskleista plakatuose, išplatintuose Klaipėdoje, transliuojamose regioninio radijo „Lalūna“ laidose ir regioninėje žiniasklaidoje.

Labai jau žingeidu sužinoti apie tai smulkiau.

Sekantis renginys nusimato birželio 11 d. 19 val. Klaipėdos Švyturio arenoje, kur po projekto pristatymo koncertuos jungtinės atvykusių svečių ir Klaipėdos atlikėjų pajėgos.

Svečiams atstovaus pripažintas ne tik Lietuvoje, valstybinis choras „Vilnius“ kartu su žinomiausiu kompozitoriumi, dainų atlikėju Laimiu Vilkončiumi, paruošęs naują programą „Neregėtas Vilkončius“, visiems gerai žinomi dainų autoriai ir jų atlikėjai Andrius Kulikauskas, Kostas Smoriginas, Vytautas Šiškauskas, Valdemaras Frankonis, dainininkė Skaistė Elena Radzevičiūtė.

Klaipėdai atstovaus nenuilstantis Klaipėdos Meras, muzikantas, dainų atlikėjas Vytautas Grubliauskas, estrados žvaigždės Violeta ir Vilius Tarasovai. Stepas Januška su instrumentiniu ansambliu „Studija“. Renginį ves žinomiausias renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas. Norintieji galės įsigyti paramos lakštus „Lietus“.

Na jau čia tikrai nustebinot. Išgirdusi tokias atlikėjų žvaigždyno pavardes, aš manau, kad į renginį turėtų susirinkti ne tik Klaipėdiečiai, bet ir viso pajūrio regiono žmonės. Kaip jums pavyko prišnekinti tiek garsių atlikėjų.

Na visi regiono žmonės ten netilps, nes Švyturio arena talpina tik šešis tūkstančius..., o kas liečia atlikėjų prišnekinimą, tai čia ne aš juos prišnekinu, o pats projektas, jo idėja. Keturis metus ir visą gyvenimą ruošiau šį projektą, o dabar jis šneka pats už save.

Tačiau vis tiek reikia kažkokių ypatingų savybių, kad mokėti tai padaryti.

Mano manymu, nieko čia ypatingo. Pirmiausia susisiekiu su atlikėju, kurio kūryba man pačiam patinka, parodau projektą, o po to, jeigu tas projektas tam atlikėjui prie širdies, tariuosi su juo toliau, sakydamas, kad jam įgyvendinti reikalingi sparnuoti traukos žmonės, bet ne už sparnuotus honorarus...

Kaip sekėsi susitarti su miestų valdžia, kuri, pritardama šiam projektui, priima „Krivulę“?

Šiaip čia nieko sudėtingo. Svarbiausia buvo paruošti projektą, o paskui ryžtis su juo išeiti į žmones. Pradžioje pristačiau jį eilei visuomeninių organizacijų, jų tarpe: VšĮ „Sugrįžus“ Pasaulio lietuvių bendruomenei, Lietuvai pagražinti draugijai, Vilniaus Rotari klubui, šv. Kazimiero ordinui ir t.t. Susirinko virš 17- kos, kurios pritarė šiam projektui. Kadangi partijos yra aktyviausia, organizuočiausia visuomenės dalis ir valdo miestų administracinius resursus, tai susitikau su jų vadovais ir jiems tas projektas ir idėja labai patiko. Kad tas susitikimų turinys neliktų tarp mūsų, pasiūliau tai paskelbti Tautai ir 2014 m. gruodžio 18 d. spaudos konferencijoje Seime, šis projektas buvo pristatytas, transliuojant jį per Seimo televiziją.

Konferenciją vedė Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė, o joje dalyvavę valdančiosios pozicijos ir opozicijos atstovai vieningai pritarė šiam projektui, ką tiesioginės transliacijos metu sužinojo daugelis Lietuvos žmonių, tame tarpe ir tautos išrinkti Merai.

Tai ši projekto idėja yra grindžiama visišku savanoriškumu?

Be abejo taip. Nes vienybė, be savanoriškumo, neįmanoma. Savanoriškumas yra pagrindinis rišiklis. Aš savanoriškai sukūriau šį projektą, savanoriškai pristačiau visuomenei, miestų savivaldybės savanoriškai prisideda prie renginių organizavimo, atlikėjai savanoriškai sutinka koncertuoti šiuose renginiuose, žmonės savanoriškai ateina į juos, savanoriškai konkrečiai paremdami šį projektą.

Lygiai taip pat „Europos parko“ steigėjas skulptorius Gintaras Karosas savanoriškai, neatlygintinai skyrė 1 ha žemės sklypą paminklui statyti parko teritorijoje. Žiniasklaida savanoriškai prisideda prie šio projekto populiarinimo ir t.t. Viskas paremta savanoriškumu.

Negi nėra tokių, kurie prieš, ar abejoja.

Abejojančių sutikau, bet prieš, kol kas ne. Tačiau, jeigu atsirastų, tai pasiūlyčiau jiems patiems imtis iniciatyvos ir kitoje vietoje pastatyti geresnį paminklą, tokį koks jiems patinka. Dar ir paremčiau, kiek galėčiau.

O kaip galvojate, ar susirinks pakankamai žmonių į Švyturio areną Klaipėdoje, ar atsipirks tas renginys?

Tikiuosi, kad taip. Be abejo tai priklausys ir nuo Pajūrio regiono miestų, priėmusių „Krivulę“ savivaldybių administracijos, vietos verslininkų, žiniasklaidos atstovų geranoriškumo ir aktyvumo.

„Lietos“ labdaros fondas Nidos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Klaipėdos, Skuodo savivaldybių administracijų vadovams pateikė pasiūlymą pakviesti vietos verslininkus prisidėti prie šio renginio sėkmės, nuperkant bilietus į puikių, šaunių žinomų atlikėjų koncertą savo įmonės darbuotojams, senjorams, mokytojams, gerai besimokantiems mokiniams, studentams, bibliotekininkams, policininkams, paštininkams ir t. t., kaip paskatinamąją premiją už gerą darbą, nepamirštant ir žiniasklaidos darbuotojų.

O kur daugiau galima sužinoti apie šį projektą ir kas platina bilietus?

Apie projektą galima sužinoti „Lietos“ fondo internetiniame puslapyje www.lietosfondas.lt, o bilietus platina bilietai.lt.