Prizas - už I. Simonaitytę kompaktinėje plokštelėje

"Jeigu kursi su aistra, niekas tavęs nesustabdys, tikrai neliksi neišgirstas ar nepastebėtas", - sakė aktorė Virginija Kochanskytė, kuriai už kompaktinę plokštelę "Ak, buvo visko...", dedikuotą Ievai Simonaitytei, minint garsiosios Klaipėdos krašto rašytojos 114-ąsias gimimo metines, įteikta jos vardo literatūrinė premija.

Per 25 šio apdovanojimo, skiriamo už brandžius kūrinius, atspindinčius Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos dvasią, kultūrinę tradiciją ir istorinę problematiką, gyvavimo metus, be rašytojų, jo laureatais yra tapę keli literatūrologai, istorikė, muzikologė, kraštotyrininkas ir fotografė. Ir štai dabar - pirmas atvejis, kai I. Simonaitytės literatūrinė premija įteikta ne už knygą, bet už kompaktinę plokštelę.

Literatūrinę-muzikinę kompoziciją dėliojote pasikliaudama nuojauta? - paklausėme aktorės V. Kochanskytės.

Ne. Smagu, kad mane žmonės iš Klaipėdos filharmonijos kažkada prišnekino parengti programą 100-osioms I. Simonaitytės metinėms. Su ja apkeliavau labai daug Lietuvos muziejų bei koncertinių salių, mokyklų. Man pasisekė, kad aš susiliejau su pačia rašytoja, kartais atrodė, kad galėčiau ją suvaidinti spektaklyje ar kine.

I. Simonaitytės biblioteka prieš porą metų išgirdo, kad turiu tą programą, ir pakvietė pasirodyti. Pamenu, Rimantas Černiauskas ir Juozas Šikšnelis įvertino. Ir štai praėjusį rudenį man paskambino bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė, sakydama, jog būtų puiku išleisti kompaktinę plokštelę. Su džiaugsmu sutikau, sakiau, kad man tai bus puikiausia kalėdinė dovana. Tada dar pašnekinau kompozitorių Vidmantą Bartulį, nes norėjosi muzikos, kuri skleistųsi erdvėje už žodžių, užpildytų pauzes, padėtų atskleisti rašytojos minčių ir jausmų pasaulį. Su šiuo kompozitoriumi esu jau ne vieną kompaktinę plokštelę išleidusi, tad juo pasitikėjau, nes jis daug darbų teatre padaręs, jaučia Žodį. Ir jis tikrai sukūrė puikią muziką tai plokštelei. Dizaineris Mantas Sakalauskas sukūrė gražų viršelį, VšĮ "Vieno aktoriaus teatras" vadovas Sigutis Jačėnas rūpestingai, skrupulingai prisidėjo prie to, kad viršelio turinys būtų toks, koks yra. O paskui buvo malonu, kad atsiliepė ir Maironio muziejus, Priekulės I. Simonaitytės memorialinis muziejus, archyvuose rado jos senąsias nuotraukas.

Kurdama programą, orientavausi ne į tą I. Simonaitytę, kurią Onutė Pajėdaitė ar Bernardas Aleknavičius pažinojo. Aš į ją gilinausi intuityviai, skaičiau jos knygas.

Kuri tapo artimiausia?

Mane taip užbūrė "Vilius Karalius", jog vakare pradėjusi skaityti negalėjau sustoti iki paryčių. Ir toliau skaičiau kitas knygas, buvau sukrėsta, nustebinta. Aš per tas knygas, herojus, ypač moteris, atradau, kokia galinga buvo Ieva, kaip aistringai mylėjo gyvenimą ir žmones. Norėjau, kad būtų įdėta nuotrauka iš tų laikų, kai ji rašė "Aukštųjų Šimonių likimą", juolab kad L. Pačebutienė pasiūlė įrašyti gyvą rašytojos balsą. Turiu įrašą, kur ji kalba apie Klaipėdą kaip apie savo mylimą miestą. O plokštelės vidun įdėta knygutė su nuotrauka, kur I. Simonaitytė nufotografuota, kai rašė savo geriausią kūrinį - "Vilių Karalių". Knygutėje yra ir daugiau nuotraukų, kuriomis tarsi nubrėžtas jos gyvenimo kelias.

Premija - 2000 litų. Jeigu klausimas nepasirodys netinkamas, kokius dvasinius poreikius ji galėtų patenkinti?

Galiu nuoširdžiai pasakyt: man ne finansinė pusė rūpėjo, net nesidomėjau. Mane tiesiog džiugino tas įvertinimas, pripažinimas. Man svarbu plokštelės sklaida - Klaipėdos krašto mokyklose, bibliotekose. Tekstas joje - net Brailio raštu.

Gal pirmą kartą Klaipėdos žmonių esu pastebėta, pamylėta ir pamaloninta. Jau daug metų čia esu, manęs retkarčiais klausia, ar jaučiuosi klaipėdietė. Savo darbus dažniausiai rodau kur nors kitur. Vilniuje, Kaune ir visoje Lietuvoje yra labai daug manęs. Kūrybinės raiškos erdve tapo ir I. Simonaitytės biblioteka, ji ir yra mano stipriausias ryšys su Klaipėda. Dar man labai svarbi yra Prano Domšaičio galerija, su menotyrininke Kristina Jokubavičiene ne kartą kūrybiškai bendradarbiavome. Tai pririša prie miesto, o premija yra žmonių meilės išraiška, tuo pasakyta, kad aš esu čia.

Knygų mylėtojai skaito, vidine klausa girdėdami jiems gražiausias intonacijas. Ar jums, profesionalei, patinka klausyti kitų aktorių skaitymų?

Žinoma. Tai jaudina ir sukrečia, kaip ir teatre. Ateinu paklausyti, nes ilgimės grožio, kad kas nors sustabdytų akimirką, kad ją išragautum, patirtum, ir visai nesvarbu, kur ir kaip tai vyksta. Jau seniai suvokiau: jeigu nori būti artistė - būk. Tai iš mano sutiktų žmonių gautos pamokos. Gali sėdėti teatro bufete ir skųstis, kad režisierius tavęs nepastebi, gali būti blogas visas pasaulis. Jeigu nori kurti - kurk, niekas tavęs nesustabdys, o jei darysi tai įtikinamai, su aistra, tikrai neliksi neišgirstas ir nepastebėtas.

Kokiais kūrybiniais proveržiais pradėjote šiuos metus?

Tai yra M. K. Čiurlionio, Česlovo Milošo metai. Nepaprastai džiaugiuosi, kad su kolegomis iš Kauno ir vokalistais, muzikantais turime tris programas, skirtas Čiurlioniui ir Milošui. Jau buvo vienas kitas pasirodymas, laukiu birželio ir liepos, kai turėtume nemažai pakeliauti. Tokia mano pradžia ir lūkesčiai.