Prezidentūroje pagerbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos įteiktos aktoriui Regimantui Adomaičiui, rašytojui Jakovui Grigorijui Kanovičiui, architektui Rolandui Palekui, fotomenininkui Algirdui Šeškui, rašytojui ir literatūros kritikui Eimučiui Valentinui Sventickui ir aktorei Nelei Savičenko.
Aktorius R. Adomaitis Nacionaline premija apdovanotas už legendinius vaidmenis teatre ir kine, rašytojas J. K. Kanovičius - už humanitarinių vertybių sklaidą literatūroje, istorinės atminties jautrumą. Architektas R. Palekas pagerbtas už miesto ir gamtos darną architektūroje , fotomenininkas A. Šeškus - už originalią šiuolaikinės fotografijos socialumo ir estetikos jungtį. Premija E. V. Sventickui skirta už aktyvų šiuolaikinio literatūros proceso formavimą, o aktorei N. Savičenko - už iškilius moterų vaidmenis, ištikimybę teatro menui.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius. Viena premija taip pat gali būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Aktorius R. Adomaitis gimė 1937 m. Šiauliuose. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos - matematikos fakultetą, 1959-1962 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorinio meistriškumo katedroje. Dirbo Marijampolės ir Kauno dramos teatruose, nuo 1967-ųjų - Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Nuo 1964-ųjų sukūrė per 60 vaidmenų kine. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Rašytojas J. G. Kanovičius gimė 1929 metais Jonavoje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rytus, 1945 metais grįžo į Lietuvą. Vilniaus universitete įgijęs rusų kalbos ir literatūros specialybę, dirbo Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute, rašė scenarijus kino filmams. G. Kanovičius buvo Sąjūdžio tarybos narys, iki 1993 metų - Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. Lietuviškai ir rusiškai rašantis rašytojas nuo 1993 metų gyvena Izraelyje. Rašytojas 1995 metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Jo kūryba išversta į 13 pasaulio kalbų, o bendras knygų tiražas viršija milijoną vienetų.
Architektas R. Palekas gimė 1963 m. Kvėdarnoje (Šilutės raj.) 1981-1986 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete. Daugybės prestižinių architektūros konkursų nugalėtojas, suprojektavęs Vilniaus universiteto biblioteką, "Litexpo" parodų paviljoną. Tarp svarbiausių architekto projektų - viešbučio "Lietuva" rekonstrukcija, Forumo rūmai ("Forum Palace") Vilniuje, daugelis komercinių ir gyvenamųjų pastatų.
Fotomenininkas A. Šeškus gimė 1945 m. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1979 m. 1968-70 m. mokėsi Vilniaus dailės mokykloje. Baigė kino operatorių kursus, dirbo Lietuvos radijo ir televizijos operatoriumi. Jau pirmieji menininko viešai parodyti darbai atskleidė naują ir neadekvatų sovietinei kultūrai reiškinį. A. Šeškaus fotografijos - sovietmečiu nesuprastos ir savo laiką pralenkusios avangardinės raiškos pavyzdžiai, radikaliai pakeitusios požiūrį į fotografijos meno estetiką.
Rašytojas ir literatūros kritikas E. V. Sventickas gimė 1948 m. Delnicoje (Lazdijų raj.). Su tėvais buvo ištremtas į Rusijos Tomsko sritį, 1957 m. grįžo į Lietuvą. 1972 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1974-1979 m. savaitraščio "Literatūra ir menas" literatūros kritikos skyriaus vedėjas. 1979-1983 m. "Vagos" leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1984-1986 m. "Vyturio" leidyklos vyriausiasis redaktorius. Nuo 1991 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius.
Aktorė N. Savičenko gimė 1957 m. Vilniuje. 1975-1980 m. mokėsi Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1980 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 2012 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, vaidina ir kino filmuose.
Kasmet teikiamos ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis - 104 tūkst. litų.
Rašyti komentarą