Premjera: apie skyrybas - vaiko akimis

Kokia vaidyba sudėtingesnė net už pantomimą? Atsakymą į šį klausimą jums galėtų duoti nepriklausomos aktorių trupės „Degam“ penketas - Virginija Kuklytė, Rokas Petrauskas, Alikas Kazlovas, Indrė Mickevičiūtė ir Šarūnas Gedvilas - besimokantis šešėlių teatro paslapčių. Jau pusantrų metų trupė ruošiasi spektaklio visai šeimai „Berniukas ir žuvėdros“ premjerai. Vaidinimas, kuriame kalbama apie tėvų skyrybas vaiko akimis, paremtas to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio knygos motyvais.

Degantys noru tobulėti

Viena iš trupės „Degam“ išskirtinių savybių - pomėgis jungti į viena įvairias scenos technikas. Aktoriai teigia ir šio spektaklio ėmęsi, nes norėjo išmokti ką nors naujo. Spektaklyje „Berniukas ir žuvėdros“, kuriame bus daugiausiai kalbama apie išsiskyrusių tėvų šeimoje augančio vaiko savijautą, galima išvysti ne tik vaidybą, bet ir Lietuvoje unikalią rankų šešėlių techniką.

„Lankėme ir vaidybos, ir pantomimos paskaitas. Taip pat 4 metus aktyviai praktikavome japonų vaidybos metodą suzuki, kurio pagrindas yra aktyvūs fiziniai pratimai, derinami su kvėpavimo kontrole. Metodo esmė - išlaisvinti vidinę aktoriaus energiją. Vedami idėjos išmokti kažką naujo, papildyti repertuarą ir įvaldyti naują techniką, laipsniškai priėjome prie šešėlių teatro“, - pasakojo V. Kuklytė.

Stažuotis į Tbilisį

Trupės nariams lemtingas buvo prieš dvejus metus įvykęs susipažinimas su rašytoju ir režisieriumi V. V. Landsbergiu, kuris ir pasiūlė statyti spektaklį panaudojant šešėlių teatro techniką. Neilgai trukus po susipažinimo buvo suorganizuota kelionė į Gruziją, nes rankų šešėlių teatro Lietuvoje nemoko jokia meno mokykla.

V. V. Landsbergis pasakojo, kad parašęs knygą „Berniukas ir žuvėdros“ pajuto, jog šis kūrinys tinkamas ir scenai, tik nežinojo, kokią formą pasirinkti. „Susipažinęs su pantomimą studijuojančiais studentais, ūmai supratau, kad šis alegorinis, netgi mistinis siužetas reikalauja sąlygiškos vaidybos - pantomimos, marionečių ar pan. Kadangi buvau pažįstamas su gruzinų šešėlių teatro režisierium Gela Kandelakiu, pasiūliau būsimo spektaklio aktoriams išmokti šešėlių meno“, - pasakojo rašytojas.

Prieš išvykdami stažuotis „Degam“ aktoriai gavo nelengvų „namų darbų“ - išmokti išbūti bent valandą iškėlus į orą rankas. Šešėlių teatro specialistas G. Kandelakis norėjo, kad trupė į Tbilisį atvyktų bent minimaliai pasiruošusi ir galėtų iš karto pradėti repeticijas.

Sudėtingiau už pantomimą

Prieš kelionę į Gruziją trupės nariai galvojo, kad šešėlių teatras nėra sudėtingas. Atrodytų, ką čia reiškia - pajudini rankas, pavaizduoji kokį gyvūnėlį. Bet pradėjus repeticijas paaiškėjo, kad vaidinti šešėliais - sudėtingiau už pantomimą. Kuo smulkesnis judesys, tuo gražiau jis atrodo projektoriaus apšviestame baltame ekrane, todėl savo rankas reikia įvaldyti kone tobulai.

„Jau per pirmąją išvyką į Gruziją pamatėm - lengva tikrai nebus. Vien fiziškai ši technika yra labai sunki. Reikia daug kruopštaus darbo. Čia viską lemia milimetrai. Jei kas nors ne taip - figūra negyva, netikroviška. Pavyzdžiui, vienas aktorius gruzinas vaidina meškiuką - jis kūrė savo personažą dvejus metus, repetuodamas kasdien po tris keturias valandas. Ir vis dar tobulina savo pasirodymą“, - pasakojo I. Mickevičiūtė.

Kūrybines ir fizines aktorių kančias atperka šešėlių teatro estetinis poveikis. „Ši technika sudėtingesnė net už pantomimą, nes čia dirba tik pirštai ir rankos iki alkūnių. Vos vos ne taip pasuksi rankas - atsiras plyšys ir dings iliuzija. Vis dėlto nepaprastai gražu, kai padarai šešėlį iš savo rankų ir jis juda. Nepalyginsi su figūromis, iškirptomis iš popieriaus“, - teigė V. Kuklytė.

Vienas spektaklis - du režisieriai

Kadangi prie spektaklio dirbo du režisieriai - lietuvis ir gruzinas - trupei „Degam“ Gruzijoje teko apsilankyti ne sykį. Kelis kartus į Lietuvą buvo atvykęs ir režisierius G. Kandelakis, kukliai save vadinantis tik trupės konsultantu. „Degam“ kolektyvo nariai teigia, kad kuriant šį spektaklį svariai prisidėjo abu režisieriai. „Su Vytautu repetuojame Lietuvoje, o Gela sudėlioja visus paskutinius akcentus ir priima spendimus, kas tinka, kas netinka“, - pasakojo V. Kuklytė.

Patys režisieriai pažįstami jau kuris laikas. Kūrybinis jų bendradarbiavimas prasidėjo, kai V. V. Landsbergis su G. Kandelakiu, kuris yra ir kino režisierius, pasidalijo savo knygelėmis vaikams apie arklį Dominyką. Susižavėjęs šiais pasakojimais gruzinų režisierius nusprendė jų motyvais sukurti pilnametražį animacinį filmą.

G. Kandelakis teigia buvęs nustebintas trupės „Degam“ aktorių imlumo. „Tai, ko kitus žmones turėdavau mokyti 6-7 mėnesius, jie įvaldė per mėnesį. Gaila, kad trupė negalėjo dirbti vien su šiuo vaidinimu. Menas reikalauja visiško susitelkimo. Valstybė turėtų pastebėti tokius jaunus žmones, kurie gali atsidėti darbui, repeticijoms nuo ryto iki vakaro, ir juos paremti, užtikrinti bent minimalias pragyvenimo ir kūrybos sąlygas“, - sakė gruzinų režisierius.

Svarbu kalbėti apie šeimą

Aktorių teigimu, V. V. Landsbergio pasiūlyta spektaklio tema jiems visiems pasirodė artima. „Man atrodo labai svarbu teatre kalbėti apie šeimą. Daug šeimų Lietuvoje skiriasi, vaikai dėl to išgyvena. Bet visi bėga, skuba, užimti savo darbais ir reikalais. Todėl labai svarbi galimybė apie tai pasikalbėti su žiūrovu“, - įsitikinusi I. Mickevičiūtė.

Anot kitos trupės aktorės V.Kuklytės, galima buvo sukurti ir tokį spektaklį, kuriame dėmesys būtų sutelktas į patį konfliktą, tėvų tarpusavio barnius, vaiko neviltį. Tokie vaidinimai Lietuvoje yra gana populiarūs. Tačiau pasirinktas kitas kelias tėvų skyrybų temai atskleisti.

„Mūsų spektaklyje labiau atsižvelgiama į patį vaiką, kaip jisai tą išgyvena, kas jam tą akimirką yra svarbu, o ne tėvų interesai. Kaip jam norisi ir su vienu, ir su kitu bendrauti, kaip jam norisi būti mylimam, kaip jam svarbu yra bendrauti. Tuo ir gražus šis spektaklis, kad jame rodoma kita skyrybų pusė“, - sako V. Kuklytė.

Prie to labai prisidėjo ir G. Kandelakis, kuris yra linkęs į niuansus, kalbėjimą apie intymius, subtilius dalykus. „Šios istorijos personažai nėra nei vien teigiami, nei vien neigiami. Nors spektaklis gali pasirodyti labai rimtas ir liūdnas, bet taip tikrai nėra. Mes norime transliuoti didžiulę šilumą ir meilę, supratimą, kad kiekvienas žmogus yra žmogus“, - pasakojo Alikas Kazlovas.

Sielų pasaulio teatras

Anot V. V. Landsbergio, šešėliai - tai sielų pasaulio teatras, nes ši vaidybos technika atsirado Rytuose kaip vėlių iššaukimo ritualas. Tad ir trupės „Degam“ kuriamas spektaklis bus dvilypis - apie žmones (sceninė vaidyba) ir jų sielas (šešėliai).

„Kodėl kuriame spektaklį šiomis skaudžiomis temomis apie skyrybas, vienatvę, netektį? Todėl, kad apie jas žino didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, tik apie tai per mažai šnekama. Ši trauma dažnai nukišama kažin kur pasąmonėn, slepiama it koks nusikaltimas, o apie tai reikia išsikalbėt, atleisti“, - įsitikinęs V. V. Landsbergis.

Nori atgalinio ryšio

Po vyresniems vaikams ir tėvams skirto spektaklio „Berniukas ir žuvėdros“ premjerų, kurios įvyks kovo 12 ir 30 dienomis Vilniaus mažajame teatre ir balandžio 14 dieną Kauno valstybiniame lėlių teatre, trupė „Degam“ planuoja daryti gastroles po Lietuvą.

Sudėtinė gastrolių dalis - pokalbiai su žiūrovais apie šeimos situaciją ir kitus spektaklyje keliamus klausimus. „Žinoma, dabar mums svarbiausia premjera. Bet norisi ir atgalinio ryšio. Nesinori, kad spektaklis liktų vien spektaklis, meno kūrinys. Norime, kad jis atliktų ir savo socialinę misiją“, - sako A. Kazlovas.

Aktoriai nebijo, kad jų planai pabendrauti su žiūrovais atsitrenks į lietuviško santūrumo sieną. „Trupė nekelia sau tikslo, kad kiekvienas spektaklio žiūrovas atėjęs į mūsų spektaklį atsivertų, išsipasakotų. Svarbiausia, kad bent jau susimąstytų, pasikalbėtų apie vaidinimo sukeltas mintis grįžę į namus. Kurdami spektaklį patys suartėjom, todėl norisi, kad ir tėvai su vaikais po šio spektaklio suartėtų, nebebėgtų vieni nuo kitų“, - pasakojo V. Kuklytė.

Kas yra „Degam“?

Į nepriklausomą teatro trupę „Degam“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pantomimos aktoriai susibūrė prieš porą metų. „Degam“ aktoriai kuria savitą, menų sinteze paremtą teatro kalbą. Be plastinių spektaklių, trupė kuria ir tradicinius pastatymus, kuriuose tekstas dera su klasikinės pantomimos, sceninio judesio, šokio elementais.

„Degam“ savo repertuarą orientuoja į įvairias amžiaus grupes - tiek į vaikus, tiek į paauglius, tiek į suaugusius. Trupės pastatymai, pvz., pantomimos spektaklis „Pupi pipa pupi“, įvertinti tarptautiniuose festivaliuose. Pripažinimo sulaukė ir trupės nariai. 2012 m. I. Mickevičiūtė bei V.Kuklytė pelnė Lietuvos teatro sąjungos Aktorių duetų konkurso piniginę premiją. V.Kuklytė taip pat apdovanota 2012 m. LR kultūros ministerijos premija už metų debiutą LNDT spektaklyje „Namisėda“ ir kitais apdovanojimais.