Prašoma paramos jūrinei kultūrai

Trečiadienį pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską lankėsi Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai. Jie namo, kad vieninteliame Lietuvos uostamiestyje stinga dėmesio jūrinei kultūrai ir ji apskritai nėra puoselėjama.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba siūlo Klaipėdos savivaldybės administracijai ar Tarybai įsteigti ir iš dalies finansuoti jūrinės kultūros sričių atstovų apdovanojimus "Albatroso" prizais, orientuojantis į Smiltynėje pastatyto paminklo išplaukusiems ir negrįžusiems jūrininkams ir laivams pavadinimą. Apdovanojimus siūloma teikti prie šio paminklo kasmet gegužės 20 d., kai minima Europos jūros diena. Pageidaujama, kad šio renginio šeimininku taptų Klaipėdos meras.

"Albatroso" apdovanojimus trejus metus organizavo ir teikė Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus", tačiau norima, kad jie pagaliau išplauktų į platesnius vandenis. Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdančiojo direktoriaus Gintauto Kutkos, į savivaldybę kreipiamasi todėl, kad norima šiems apdovanojimams suteikti svarumo ir tikėtis tokios tradicijos tęstinumo. Anot jo, forsuoti to dalyko nereikėtų, o kaip reikiant pasiruošti ir kitais metais pradėti teikti tokius apdovanojimus.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, finansavimo variantai gali būti keli. Vienas jų - įsteigti šių apdovanojimų fondą. Muziejus galėtų atidaryti atskirą tikslinę sąskaitą, į kurią būtų pervedami rėmėjų pinigai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Valdemaras Puodžiūnas mano, kad savivaldybė galėtų rasti kelis tūkstančius litų tokiems apdovanojimams. Juk teikiami kultūros veikėjams magistro žiedai, teatralams - padėkos kaukės, tad jūrinės kultūros puoselėtojams galėtų būti teikiami "Albatrosai". Patį renginį galėtų organizuoti kas nors kitas. Meras juokavo, kad nuo šiol magistro žiedai bus daromi plonesni.

V. Grubliausko manymu, būtų geriausia suvienyti savivaldybės, Lietuvos jūrų muziejaus ir privataus verslo jėgas, kad iš tikrųjų tie apdovanojimai taptų svarūs ir skambūs. Anot jo, kam nors vienam tuo užsiimti būtų per sunku. Nominacijų nuostatus parengti įsipareigojo Koordinacinė taryba. Manoma, jog turėdama 20 narių ši taryba galėtų būti ir kaip vertinimo, kam turėtų būti teikiamas apdovanojimas, komisija pasitelkdama dar ekspertų iš šalies. Meras įspėjo, kad nereikia patiems šiuo klausimu užsidėti biurokratinių pančių.

Gavusi mero pritarimą Koordinacinė taryba tęs pradėtą darbą - rengs apdovanojimų nuostatus. V. Grubliausko manymu, realu, kad kitąmet tokius apdovanojimus turėsime.

Be to, minėta Koordinacinė taryba prašė numatyti atskirą dalinio finansavimo programą jūrinės kultūros projektams arba tam tikrą procentą skirstant savivaldybės kultūros projektų dalinio finansavimo lėšas. Dabar atsitinka taip, kad menininkai jūrinės kultūros projektus nustumia į šoną kaip saviveiklinius. Pasak mero, kultūriniai projektai vien todėl, kad jie alsuoja jūra, neturėtų būti nustumiami. Jo manymu, jūrinės kultūros išskyrimas skiriant ir atskirą finansavimą, gali pagimdyti priešpriešą. Bus pareikalauta atskiro finansavimo ir chorams ir t. t. Išsakyta nuomonė, kad reikėtų deleguoti Koordinacinės tarybos narius į Meno ir kultūros tarybą, kitaip sakant, sustiprinti atstovavimą jūriniam sektoriui projektų vertinimo komisijoje. Mero manymu, ir šiuo klausimu būtų galima diskutuoti.