Poetinio terorizmo išraiška

Poetinio terorizmo išraiška

Birželio 8-12 dienomis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vyko paskutinis projekto "Close stranger" renginių ciklas "Taip toli, taip arti: nežinomi garsovaizdžiai ir miesto ritualai". Beveik visą savaitę menininkai ir akademikai iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos diskutavo apie miesto ritualus ir jų santykį su menu, o praktinių užsiėmimų metu ieškojo naujų garso formų.

Pagrindinis projekto tikslas - į uostamiestį sukviesti originaliai kuriančius garso menininkus ir leisti jiems skirtingose miesto erdvėse rinkti, įrašinėti, komponuoti ir konceptualizuoti garsus. Šio kūrybinio eksperimento rezultatai parodė, jog kiekvienas jų miestą girdi skirtingai. Juk tai, kas vieniems yra rutina, skirtinguose kontekstuose kitiems tampa neeiline patirtimi. Savo unikalius kūrinius menininkai pristatė audioperformanse Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose.

Visi mes - kūrėjai

Apie penkias dienas trukusius praktinio garso meno seminaro "Art of Choices" užsiėmimus savanorė Vesta Ašmenskaitė pasakojo, kad pirmąją projekto dieną visi dalyviai, klaidžiodami po Klaipėdos miesto erdves, turėjo užsirašyti, kokius garsus išgirdo, ką pajuto bei kokia atmosfera vyravo. Beje, pagrindinė praktinių užsiėmimų taisyklė draudė šnekėtis ar kitaip kelti triukšmą. Vėliau Parodų rūmuose vyko diskusija bei buvo aptarti rezultatai ir atradimai.

"Kitą dieną dirbome individualiai - į diktofonus įrašinėjome garsus. Galėjome grįžti ir į tas vietas, kurios praėjusią dieną padarė įspūdį, ar ieškoti naujų," - pasakojo savanorė.

Užsiėmimai, kuriuos vedė garso menininkas iš Lenkijos Konradas Geca, merginai sukėlė teigiamas emocijas: ji esą niekada prieš tai neatkreipdavusi dėmesio į garsus, kuriuos išgirdo šįsyk. Automobilių ūžesys, žmonių klegesys, spengianti tyla - ar tai yra menas? K. Geca, anot V. Ašmenskaitės, bandė įteigti, kad kiekvienas žmogus yra kūrėjas. Juk buitis taip pat gali būti meniška. Pavyzdžiui, skutant bulvę, joje galima išvysti skulptūrą.

Kalbant apie K. Geca kūrybą, kažin ar ją galima vadinti muzika. Regis, menininkas siekia sulaužyti kiekvieną įmanomą garsinio signalo struktūrą.

Įgarsinti bandė net skruzdėlyną

Penktadienį vykusiame audioperformanse savo improvizacijas miestiečiams taip pat pateikė trys lietuviai.

Tautvydas Bajarkevičius (aka Audio_z) dažniausiai kuria poetiškas kompozicijas apie tylą, tačiau šįkart tai buvo kompozicijos apie pokalbius. O štai Kristijonas Lučinskas (aka Driezhas) išsiskyrė palyginti muzikaliomis improvizacijomis. Čia iš kasdienių garsų jis sugebėjo suformuoti kone muzikinį kūrinį.

Audrius Šimkūnas (aka Sala) bandė įrodyti, kad tyla - tai realybėje neegzistuojanti sąvoka. Jis teigė, kad bet kuris objektas, turintis materialų kūną, skleidžia tam tikrą garsą. Naudodamas kontaktinį mikrofoną šis menininkas siekė įrašyti tiltų gaudesį ir netgi skurzdėlyno garsus.

Iš Kaliningrado atvyko Sergejus Ivanovas (aka Kratong) ir Danilas Akimovas (aka Dr. Switchoff), kuris pristatė garsines pjeses. Šis menininkas sakė, kad Lietuvos uostamiestyje yra žymiai daugiau ritualų nei mes pastebime.

Bendro sąlyčio taškų paieškos

"Šis audioperformansas - tai poetinis terorizmas, kuriam apibūdinti sunku rasti racionalių paaiškinimų bei netgi suvokti prasmę", - sakė projekto moderatorius sociologas Liutauras Kraniauskas ir pridūrė: "Kasdieniai garsai mums nebedaro jokio įspūdžio ir mes jų tiesiog negirdime. O susidūrus su dar negirdėta garsine forma, laužančia kasdienę rutiną, truputį nustembi: "Kas tai?" Garso menininkai sako, jog tokios reakcijos pakanka, kad rutina sugriūtų."

Praktinio garso meno seminaro "Art of Choices" metu subūrus menininkus ir akademikus, šie diskutavo ir, vartodami socialinės kritikos sąvokas, siekė atrasti bendro sąlyčio taškų. Anot L. Kraniausko, šis garso meno eksperimentas - tai lyg socialinis tyrimas.

Socialiniu aspektu tai prilygtų akibrokštui ar protestui, pavyzdžiui, jei vietose, kuriose nežaidžia vaikai, būtų paledžiamas įrašas su vaikų klegesiu. Arba žinant, kad miesto valdžia riedlentininkams yra įvedusi griežtų draudimų, būtų įrašomi riedlenčių garsai ir jais užpildoma kai kurių miesto erdvių tyla.

Projekto moderatorius filosofas Aldis Gedutis kalbėjo: "Renginio pagrindas buvo miesto ritualai, garsovaizdžiai, o mes, akademikai, tiesiog siekėme įkvėpti menininkus."

Šešėliuose slypinti alternatyva

Projekto iniciatorius, Parodų rūmų direktorius Ignas Kazakevičius pasakojo, kad projekte vyrauja alternatyvi šiuolaikinė garso muzika dėl to, kad ji yra vis dar įdomi ir nepažinta. "Visiems žinoma, jog alternatyvos šešėlyje renkasi tie, kas nepritampa ar nenori pritapti prie oficialios kultūros. O mes alternatyvą traktuojame kaip pamatinės, esminės kultūros kitą versiją ir tikslingai kuriame erdvę tai alternatyvai, arba, jei norite, oficialiosios kultūros šešėliui. Juk paveikslą, kuriame formos neturi šešėlių, sunku suprasti. Jie suteikia formai apimtį. Taigi tai, ką kasdieną kuria įvairios viešos ar privačios įstaigos, iš šios perspektyvos žvelgiant tėra tik kontūrai, ir tik kai juos papildo šešėliai, galime kalbėti apie tradiciją ir pasikartojantį meno ritualą."

Muzikos kūrėjas Donatas Bielkauskas (aka Donis) pasakojo, kad šis projektas vyksta pirmą kartą, tačiau jau planuojama, kad į kūrybines paieškas Klaipėdoje visai netrukus telksis kiti garso menininkai. "Kam to reikia? Kad ir kaip egoistiškai skambėtų, pirmiausia turbūt mums patiems. Nes tik mes to norėdami gebėsime užkrėsti ir kitus." D. Bielkauskas pabrėžė, kad Klaipėdoje visuomet buvo grupelė eksperimentinės muzikos kūrėjų, tačiau norėtųsi, kad jų būtų daugiau. Metų pabaigoje žadama išleisti kompaktinę plokštelę "Negirdima Klaipėda".

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder