Po senioko Simo ūsais - laisvas aktorius

Pažintis

Renginių organizatorių bei vedėjų pasiūlos augimas Lietuvoje proporcingai atitinka jų teikiamų paslaugų kokybės mažėjimą. Tai - dėsnis. Vienas jaunas aktorius, prieš savaitę uostamiestyje vedęs kultūrinį, pramoginį, politinį vakarėlį, šį dėsnį sulaužė. Tai - išimtis, verta straipsnio.

Prieš kelių šimtų žmonių auditoriją išėjo seniokas su dideliais, kaip Brežnevo antakiai, ūsais. Užsimaukšlinęs kepurę, įkritęs į tradicinę vyrišką liemenę, kelnes, kerzinius batus. Kaimietis. Paprastas - kaip trys kapeikos.

Ir kalba jo paprasta, bet užkabinanti subtiliu taktišku ir nebanaliu humoru, gimstančiu čia pat, iš esamos situacijos. Galbūt šiek tiek panašus į "Dviračio žynių" bratkas, tačiau turi kažką savito, unikalaus.

Puikus vedėjas. Kas jis toks? - vos prasidėjus vakarėliui spėliojo jo dalyviai. O kai renginiui įpusėjus "seniokas Simas" užtraukė V. Kernagio šlagerį, publika aikčiojo iš susižavėjimo.

Beveik vidurnaktį vakaro vedėjas leido sau padaryti cigaretės pertraukėlę. Tada jį ir užkalbinome.

Neteko jūsų anksčiau matyti vedant renginius. Gal studijuojate režisūrą Klaipėdoje?

Kažkada teko studijuoti Klaipėdos universiteto Menų fakultete režisūrą, bet po dvejų metų "išskridau". Nes studentavau daugiau nei studijavau. Taip ir neįgijau diplomo. Tačiau manau, kad aktorystės išmokti neįmanoma. Tai arba duota, arba ne.

Todėl nuo pasirinktos profesijos nenutolote?

Buvau net labai nutolęs. Kai išmetė iš universiteto - išėjau į armiją. O grįžęs po tarnybos - ko tik nedirbau. Buvau staliumi, padavėju... Kol atsidūriau viename vaikų teatre.

Septynerius metus buvau vienu iš pagrindinių aktorių. Šiemet išėjau, vasaros pabaigoje pradėjau dirbti kaip renginių organizatorius ir vedėjas.

Leiskite spėti, kodėl. Renginių organizatoriaus ir vedėjo darbas pelningesnis nei aktoriaus.

Ir tai. Tiesiog pajutau, kad pradedu netilpti savo kailyje. Mano poreikiai išaugo ir teatras jų nebepatenkino. Teatre egzistuoja rėmai. Juk tai - kolektyvinis menas. Jį kuriant reikia derintis prie režisieriaus, partnerių, kostiumų, scenografijos. Vienas pats vesdamas renginį esu visiškai laisvas. "Įlendu" į personažą ir improvizuoju pagal situaciją.

Papasakokite kaip ir kodėl atsirado kaimietis seniokas Simas. Kas bendro tarp jūsų kuriamo personažo ir gerai žinomų bratkų?

Bratkos čia niekuo dėtos, nes mano seniokas Simas atsirado už juos anksčiau. Jis dalyvaudavo ir vaikiškuose spektakliuose.

Aš pats esu kaimietis, gimiau Trakų rajone. Šis personažas - realaus žmogaus iš mano kaimo parodija. Nuo vieno senuko nusižiūrėjau kalbos manierą, elgseną. Prisiklijavau ūsus, kad senesnis atrodyčiau.

O kiek jums iš tikrųjų metų?

29-eri.

Koks jūsų tikras vardas?

Romas Tamulionis.

Jurga PETRONYTĖ