Po išminties labirintus pasidairius

Slapta išsaugotas kultūros paveldas

"Senu leidiniu laikomas leistas iki 1904 metų, nors Europoje ši kartelė keliama iki 1830 metų. Tarybiniais laikais buvo siekiama, kad bibliotekose būtų saugoma tik tarybinė literatūra. Daugelis bibliofilų, turėjusių unikalių spaudinių kolekcijas, vengė viešintis. Rūpintis senomis, vertingomis knygomis padėjo asmeniniai ryšiai", - pasakojo Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė.

Nepaisant sunkinančių aplinkybių dar sovietmečiu buvo pradėta kaupti vadinamoji Lituanistinė biblioteka. Pirminis šio fondo branduolys buvo 12 vertingų knygų, kurias perdavė Lietuvos knygų rūmai. Vėliau buvo pasiūlyta knygų įsigyti iš privačios mirusio vyskupo Petro Maželio kolekcijos Telšiuose. Taip atkeliavo knygos, susijusios su Mažąja Lietuva, Klaipėda, kai kurios - su vyskupo autografu.

Tuomet senosios knygos buvo kaupiamos iš asmeninių archyvų. Šviesaus atminimo komplektavimo skyriaus vedėja Birutė Vaičienė, buvęs bibliotekos direktorius Valentinas Malukas, Zenona Mickevičiūtė knygas pirko antikvariatuose. Bibliotekoje kūriku dirbęs Ignas Skripkus domėjosi retenybėmis ir pakuždėdavo bibliofilams, kur tų leidinių galima įsigyti. V. Malukas nekreipdavo dėmesio į sufalsifikuotus knygų įsigijimo aktus ir kitas "machinacijas" - būdavo suklastojama leidimo data ir vieta, kad pavyktų išvengti cenzūros.

ŽENKLAS. Bibliofilai džiaugiasi radę knygą, kurioje pažymėtas jos priklausomybę senajai Klaipėdai rodantis ženklas.

"Jeigu knyga buvo 1883 metų leidimo, tai buvo datuojama 1962 metais. Lietuvoje yra iki tūkstančio tokių leidinių, pas mus taip pat saugoma keletas tokių draustų leidinių. 1990-aisiais organizavome pirmą senų leidinių parodą, dar senajame pastate, ir buvo didžiulis anšlagas, didelis susidomėjimas. Ir dabar kolekcionuojam senąsias knygas, nes tai yra kultūros paveldo objektas", - sakė J. Bardauskienė.

Dabartinis bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ilgai susirašinėjo su JAV gyvenusia kalbininko Antano Salio žmona, ir ji padovanojo asmeninę vyro biblioteką. Joje buvo itin daug vertingų knygų, "Aušros" laikraščių komplektų, knygų, leistų spaudos draudimo laikais - kontrafakcinių leidinių.

Prieš keletą metų gauta AdM memelenderių kolekcija iš Vokietijos, oficialiai vadinama Klaipėdietiškos darbo grupės archyvu. Didžioji dalis knygų yra vokiečių kalba, yra ir lietuviškų, leistų Tilžėje, Karaliaučiaus apskrityje bei Klaipėdos krašte.

Šiuo metu intensyviai ieškoma senosios Klaipėdos miesto bibliotekos, nuo 1920 m. veikusios toje vietoje, kur dabar "Lūjos" restoranas, o vėliau persikėlusios į istorinį pastatą Herkaus Manto gatvėje, knygų. Sklinda legendos, kad per karą knygas degino ir rusų, ir vokiečių kareiviai. Galbūt knygos buvo išmėtytos kažkur Vokietijoje, yra išlikę tik knygų fondo duomenys.

"Mums pranešė, kad Nacionalinės bibliotekos fonduose rastos knygos iš Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios. Ten suplaukė knygos, išleistos prieš karą, per karą ir po jo. Tarp jų yra ir apie 60 knygų su senosios bibliotekos "Stadtbiucherei. Memel", "Stadt und Landesbibliothek Memel" antspaudais. Mes važiuosime jų atsiimti, jos bus įtrauktos į elektroninius katalogus", - sakė bibliotekos darbuotoja.

Anot jos, kartais labai maloniai nustebina bibliofilų dovanos - neseniai bibliofilas iš Panevėžio Ringaudas Banys padovanojo knygą "Baltijos jūra" (1934) su autoriaus Kazio Pakšto dedikacija.

Pati seniausia bibliotekoje saugoma knyga datuojama 1678 m. "Theologia moralis" atsirado bibliotekos "prietėliaus" Klaipėdos universiteto docento Mariaus Šidlausko dėka.

Susipratę piliečiai, kraustydami savo palėpes ir radę senų knygų, atnešdavo jas į biblioteką. Taip atkeliavo keletas unikalių leidinių - maldaknygės, Ievos Simonaitytės knygos su jos autografu.

Ateities biblioteka

"Knyga ir spauda pratęsė unikalią žmogaus proto galimybę išsaugoti informaciją laike ir erdvėje. Šiuo požiūriu biblioteką galima traktuoti kaip technologiją, leidžiančią išsaugoti didelį spausdintos informacijos - knygų kiekį, atskleisti jų turinį ir padaryti informaciją surandamą. Tačiau kiekviena karta sulaukia naujų medijų - mūsų proseneliai kultūros terpę kūrė spausdinto žodžio pagrindu, seneliai jau naudojosi radiju, mes įjungėme televizorių, o šiuolaikinis jaunimas visas šias medijas randa kompiuteryje. Naujos medijos užgimsta ankstesniųjų medijų pagrindu, ir ne panaikina, o integruoja jų turinį, jas transformuoja. Šiandien biblioteka yra daugiau nei dokumentų fondas. Tai yra vieta, kur integruojamos visos medijos ir galimas normalus žmogaus su žmogumi bendravimas", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė.

Šioje bibliotekoje visi bibliotekiniai procesai automatizuoti, katalogines dėžes pakeitė elektroniniai katalogai. Bibliotekos interneto svetainėje vartotojai gali nuotoliniu būdu susipažinti su bibliotekos ištekliais, užsakyti ar rezervuoti reikalingą leidinį, rasti daug naudingos informacijos apie Klaipėdą, apsilankyti virtualioje Klaipėdos krašto dailės galerijoje. Tačiau pirminė bibliotekos funkcija - teikti žmonėms galimybę skaityti spausdintas knygas - išlieka bibliotekos prioritetas.

Pernai šios bibliotekos fondus papildė per 10 tūkst. naujų knygų. Tiek pat planuojama įsigyti ir šiemet.

"Bibliotekos fondus mūsų skaitytojai vertina gerai, tiesa, norimos knygos kartais tenka palaukti. Per praėjusius metus klaipėdiečiai bibliotekos skyriuose ir filialuose apsilankyta per 464 tūkstančius kartų, perskaityta 737 tūkstančių spaudinių. Kompiuteriais naudojosi 60 tūkstančių lankytojų. Kompiuterinio raštingumo kursus bibliotekoje baigė 396 vyresniojo amžiaus žmonės", - pasakojo pokalbininkė.