"PlARTforma": reginių ir idėjų vaivorykštė

2005 metais įvyko pirmasis tarptautinis menų festivalis, jo ištakos buvo prieš metus uostamiestyje vykęs Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus inicijuotas didelis festivalis "Jysk", surengtas kartu su švedų kūrėjais.

Pačioje festivalių eros pradžioje buvo labai nedaug žiūrovų; pasisekė, kad 2005 metais festivalis vyko Jūros šventės metu. Tačiau ir tuomet žiūrovas buvo atsitiktinis, tiesiog slampinėjęs po miestą. Dabar žiūrovai jau laukia festivalio, rengėjai mato daug pažįstamų veidų, tačiau atsiranda ir daug naujų gerbėjų bei smalsuolių.

"Kiti šalyje vykstantys festivaliai, kaip antai šiauliečių "Virusas", bandantis laviruoti tarp žanrų, tačiau daugiau orientuojasi į dailę ir medijas, kiti renkasi šokio arba muzikos kryptį. Mes esame bene vieninteliai, rengiantys interdisciplininius festivalius. Mums buvo labai svarbu atrasti naują erdvę - uosto teritoriją, iš to gimė ir festivalio pavadinimas", - sakė festivalio prodiuserė, menotyrininkė Goda Giedraitytė.

Anot jos, baimių ir netikėjimo, kad renginys nepavyks, dalyviai paves, tikrai nebuvo, atvirkščiai - didžiulis noras atsiskleisti, atsiverti pasauliui. Per tuos metus buvo visko: keitėsi komandos, meno reiškinių pristatymo ypatumai, ir, be abejo, skaičiumi ir dvasia, erudicija augo žiūrovų auditorija. Aišku, patirties trūko, bet nugalėjo jaunatviškas maksimalizmas ir idėjų proveržiai.

Ilgainiui patirties pasisemta išvykose į kitų šalių festivalius, pamatyta, kad mūsų kūrėjai nenusileidžia profesionalumu nei organizaciniais gebėjimais.

Viską patyrus savo kailiu, išmokta, kaip dirbti su tarptautinėmis trupėmis, nors kartais su jais sutarti lengviau negu su tautiečiais, nes pirmieji yra pripratę prie netradicinių erdvių, jų festivaliai nuo 6-ojo dešimtmečio vyksta industrinėse teritorijose. Užsieniečiams užtenka nusiųsti mūsų miesto nuotraukas, brėžinius, ir jie lengvai prisitaiko, prigyja kaip čia buvę. Lietuvaičiai bamba, kad nėra "tikros" teatro scenos.

"Pernai vyko choreografės Agnijos Šeiko šiuolaikinio šokio pristatymas Danijos "Bora bora" festivalyje Arguso mieste, pasirodėme Prahoje, Taline. Dalyvaujame įvairiausiuose projektuose, ir galime pasigirti, kad per tą dešimtmetį labai didelį poveikį ir įtaką festivaliui, jo turinio gerėjimui ir partnerių atrankai, kontaktams padarė tai, jog jis tapo tarptautinių eksperimentinio teatro ir festivalio - "Development of New Art", Šiaurės ir Baltijos šiuolaikinio šokio, "Identity move", Rytų ir Centrinės Europos šokio - tinklų sudėtinė dalis. Šie tinklai išties daro beprotišką įtaką socialiniams ryšiams, ir šiandien nėra problema pasikviesti kokį nors partnerį, yra tik rūpestis, kaip sutalpinti visus norinčius pasirodyti kolektyvus per gana trumpą laiką, kuris skirtas festivaliui", - sakė G. Giedraitytė.

PROCESAS. Festivalio rengėjai ir dalyviai patikino, kad ruošimasis festivaliams - nenutrūkstamas procesas, kuriame rutuliojasi šviežios idėjos ir naujų partnerių pasirinkimas.

Smagumas ir kaprizai žaidimų aikštelėse

Tarptautinio menų festivalio "PlARTforma" organizatorės G. Giedraitytė ir Aurelija Albrikaitė sakė, kad vykę renginiai neturėjo aiškiai apibrėžtos temos, tik koncepciją, jog jų turinys turi būti susijęs su paribio zonomis: pajūriu - tarp dangaus, vandens ir žemės, uostu - paribiu šalies arealo prasme. Ir menininkas yra toks žmogus, kuris visada vaikšto paribiais.

"Norėjome kurti ir pristatyti tokį meną, kuris peržengtų klasikinius kanonus ir būtų šiuolaikinės išraiškos projektorius. O dalyvių kalbėjimas šokiu ar spektakliu gamtos, globalizacijos ar kita laikmečiui aktualia tema buvo laisvo pasirinkimo reikalas. Svarbu geras meno produktas. Todėl festivalis varijuoja šokiu, vaidinimu ar vizualine raiška, tiesiog tai sudėlioja tų metų programa, ką norime ir galime pasikviesti. Jeigu norime pasikviesti itin įdomią trupę, planus turime suderinti prieš pusantrų metų, nes visų darbo grafikai tokie, kad iš vakaro negali paskambinęs pasakyti: "Atvažiuokit." Vizijų ir norų priimti kuo daugiau kūrėjų visada yra, bet turime atsižvelgti ir į techninius reikalavimus, pasirodymams netradicinėje erdvėje reikia artistams paruošti aikštelę taip, kaip jie įsivaizduoja", - sakė Goda.

Ankstesniuose festivaliuose buvo rūpesčių su projektoriumi, kad būtų perteiktas reikalingas vaizdelis, bet greitai buvo užsiauginta fantastinė techninė komanda, kurioje dirbantys vaikinai iš nieko gali padaryti bet ką, nepaisydami stichijos įnorių.

Bėda, kad užsidarė "Menų dokas", kur pastaraisiais metais vyko festivaliai, bet šią vasarą vyksmas buvo atvirose erdvėse, palankiose cirkų pasirodymams ir klaipėdiečių performansams. Jiems buvo atvira piliavietės teritorija.

"Nematėme ateinant dokininkų ar jūros darbininkų su "telniažkėmis", bet pasižiūrėti pasirodymų ateidavo jachtų kapitonai ir įgulų nariai. Esame dėkingi laivininkams ir uostininkams, kurie mus neprieštaraudami įsileidžia į angarus ir palaiko", - sakė G. Giedraitytė.

 Naujojo cirko spektaklyje "Šapito" vaidinimas prasideda nuo cirko palapinės statymo.

Pikantiški prieskoniai

Šiais metais festivalis buvo "su prancūzišku prieskoniu", nes jo rengėjai bendradarbiavo su Prancūzų institutu Vilniuje, ir buvo galimybė plačiau atskleisti tos šalies kultūrą. Prancūzų kultūros atašė Lietuvoje susisiekė su klaipėdiečiais, norėdama, kad šios šalies meno įvykių pristatymas vyktų ne tik mūsų sostinėje.

Buvo nutarta pristatyti ne tik prancūzų cirko projektą, bet ir fotografijų parodą "Įsivaizduojama Prancūzija" bei rinktinių filmų programą. Beje, kliaujantis žiūrovų atsiliepimais, didelio susidomėjimo susilaukė dokumentinė animacija "Medaus spalvos oda", prancūzų menininkų sukurta, pasitelkus korėjiečių animatoriaus ir komiksų dailininko Jungo biografinę pasaką apie mažąjį maištingąjį azijietį. Na, o drama "Andželė ir Tonis" sužavėjo klaipėdiečiams artima uosto, krantinių, laivų, žvejų gyvenimo tema.

"PlARTformos" kūrėjai pasirinko reikšmingas temas. Antai Lenkijos "Aštuntosios dienos teatras" prabilo skaudžia tema: apie prarastus gimtuosius bokštus, kuriuose kažkada gyveno tauta, savasties šaknis, praeities reliktus. Lenkų spektaklis "Laivas" pasakoja apie emigrantus, klajojančius po svečius žemynus. Prarastų namų simboliu, tarsi šventove spektaklyje virto didelis judantis, sparnuotas laivas su daug pakopų, įrengtų judančioje scenoje. Tai buvo tarsi dar vienas Nojaus arkos įsikūnijimas.

Nuo biuro iki tvartelio

"Suteikėme galimybę mūsų pradedantiesiems kūrėjams įsitikinti, kad festivalis pasiekiamas ne tik menininkams, turintiems garsius vardus", - sakė kūrybinės komandos narė A. Albrikaitė.

"Kai dirbu tokiame festivalyje, labai retai pristatau savo darbus, nes užtenka įvairovės. Klaipėdiečiams, kurie patenka į mūsų festivalį, labai svarbu suteikti galimybę tapti labiau žinomiems, įrašyti savo pasirodymą į CV, tai prideda svorio, nes "PlARTforma" jau pelnė pripažinimą Europoje.

Festivalyje matytą VšĮ Šokio teatro "PADI DAPI Fish" ir menininkų grupės "Žuvies akis" spektaklį "Akvariumai", kuriam choreografiją kūrė Aušra Krasauskaitė, turėtų pamatyti visa Lietuva", - sakė kūrybinės komandos narė, choreografė A. Šeiko.

Ji pagyrė ryškius neseniai studijas Menų fakultetuose baigusio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjo Taurūno Baužo, sukūrusio choreografiją spektakliui "Spalio tylėjimas", kūrybinius ieškojimus, profesionalų darbą su šokėjais.

"Svarbus ne tik jaunųjų novatoriškumas, bet labai aiškus, autentiškas savo idėjos vystymas. Jiems pavyko prasmingai išdėstyti mintis, leisti žiūrovui pamatyti tai, ko jis nesitikėjo, išlaisvinti vaizduotę", - sakė A. Šeiko, neišskyrusi pasirodymų grožio ir jėgos pagal tautinį identitetą, nes šokio kalba - universaliausia iš visų.

Kritikai dar parašys savo nuomonę, bet jie kalbėjo, jog festivalio programa buvo labai stipri interaktyviais projektais, įvairialypė.

Svarbu, kad visai šeimai skirtame muzikiniame interaktyviame spektaklyje "Gaidelis pinigautojas" (režiserius, kompozitorius ir aktorius Šarūnas Datenis) vaikai galėjo atlikti avinėlio, paršelio ar šuniuko vaidmenis, gimdytojai taip pat improvizavo. Nuolat buvo klausiama vaikų, tikrųjų tautinio folkloro vertintojų, kaip toliau turi tęstis istorija, diskutuojama su jais. Kai kurie sakė, kad reikia gaidelį nupešti ar nukirsti jam galvą, kiti pasišovė šiukšlyno karalių gelbėti, bet vaikų sprendimai nebuvo infantilūs. Į sceną eidavo užsieniečiai vaikai, nesupratę lietuviškai, bet puikiai pagavę pasakos esmę pagal piešinius.

Ėjimas aukštu lynu

Taurūnas Baužas, kurio šiuolaikinio spektaklio "Spalio tylėjimas" premjera paveikslų galerijoje jau buvo patyrusi triumfą, sakė:

"Jeigu statytojas neturės savivertės, toli nenueis. Po premjeros įvertini kiekvieną artistą, nevykusias scenas, tad festivalio pasirodyme stengiausi užkaišyti spragas. Ir nebuvo įžeidžiamų atsiliepimų. Mano jaunosios artistės yra muzikalios, grojančios, dainuojančios, tad išplėtėme prologą, daugiau grojome ne tik klasikinių, bet ir šiuolaikinių kūrinių", - sakė Taurūnas.

"Jaučiau "PlARTformos" svetingumą, į ją žiūriu labai asmeniškai, ji man buvo įspūdinga. Stengiausi į kūrinį įdėti savo mintelę, ir pamatyti kitų.Jaučiuosi geltonsnapis viščiukas, bet jau ne tokia, kaip prieš 4 metus, kai parodžiau savo šokio miniatiūrą "Paslėpiau tave". Pagal specialybę esu klasikinė balerina, tai kurti šiuolaikinį šokį man buvo kosmosas. Anuomet šokau pati, žinojau kiekvieną judesį, žingsnį, ką reiškia kiekvienas žvilgsnis, galvos pasukimas, ir tai galėjau atlikti tik aš pati, nes tai buvo mano istorija. Bet kai kada būna taip, kad statai spektaklį, ir kitas šokėjas greit pagauna tai, ką tu nori pasakyti ir parodyti, geriau interpretuoja", - sakė šiuolaikinio spektaklio "Akvariumai" choreografė Aušra Krasauskaitė.

Ji eidavo pro šalia namų esantį banką, ir vakare labai gerai per stiklą matydavo kaip ten dirba žmonės. Jai tai kėlė asociaciją su terariumu: automatiški žmonių judesiai prie spausdintuvo, kavos gėrimas, kalbėjimas telefonu.

"Mano profesijoje kaip ir yra laiko rėmai, bet yra daugiau laisvės, improvizacijos, darbas labai nepririša, tad biuro darbuotojai man pasirodė vargšai. Iš esmės visi esame pagal tikras linijas vaikštantys žmogeliai. Kai kilo idėja statyti spektaklį, jame atsirado tarnybinis romanas, nepritampantis prie kolegų atstumtasis, rutina pasidarę baliukai. Biuro darbuotojams buvo smalsu ir nenuobodu žiūrėti, kaip mes šokame repeticijose, jie net pastumdavo judesiui trukdantį baldą, o man buvo pravartu juos stebėti ne tik iš kitos lango pusės, bet ir viduje, analizuoti jų santykius, kas kokį vaidmenį biure atlieka. Taip gimė stipriausios šokio spektaklio scenos."

Naujojo cirko spektaklio režisierė Kamilė Kondrotaitė ir artistas Liudas Vyšniauskas sakė matę prancūzų naujojo cirko spektaklį "Tarp pakilimų ir nusileidimų", - akrobatikos, vaidybos mišinį. Labai lengvą ir gražų. Klaipėdiečiai atlikėjai pavydėjo prancūzams, kad cirkas jų šalyje turi didelį prestižą, gilias tradicijas, tai - karališkas menas.

"Prancūzų kraujyje yra cirkas. Studijos aukštojoje cirko mokykloje prilygsta aukštajam pilotažui. Lietuvoje cirko tradicijos - minimalios. O šiuolaikinis cirkas pasaulyje yra lygiavertis kitiems meno žanrams, tik pas mus - paskutinis", - apgailestavo artistai.

Jie pabrėžė, kad šiuolaikiniame cirke negali būti puikuojamasi vien technika, kai stengiamasi nustebinti ir susižerti kuo daugiau pinigų. Dažnai jau nepasirodo dresuoti gyvūnai, ir cirkas turi meninį prieskonį, siužetą, estetiką.

"Cirkas yra mūsų lėlių teatro dalis, gali būti visoks, jame persipina šokis ir vaidyba, pantomima. Mes norime, kad akrobatinius triukus atliktų jūsų vaizduotė. Ją pažadinti - svarbiausias dalykas menininkui", - sakė Kamilė ir Liudas, pasak kritikų ir žiūrovų, spektaklyje "Šapito" parodę cirko virtuvę, tradicinius personažus konferansjė, klouną, gimnastę, sunkumų kilnotoją, ir net - cirko istorinės raidos apžvalgą.

Festivaliui magijos suteikė menininko, inžinieriaus, interaktyvaus dizaino studijų specialisto Julijono Urbono eksperimentinė studija "Sapnų viešbutis". Remdamasis moksliniais tyrimais menininkas kvietė žmones atlikti eksperimentą: patiems projektuoti savo sapnus ir paveikti jų turinį. Buvo daugybė norinčiųjų padiskutuoti apie projektą ir pusantros valandos "sapnuoti"; stebino, jog dauguma norėjusių pažinti neišbandytus potyrius buvo brandaus amžiaus žmonės.