Piratavimas - nepagydoma šiuolaikinės visuomenės liga?

Su piratavimu aktyviai kovoja antipiratinių sprendimų klasteris "Clear Digital World" (CDW). Anot jo rinkodaros vadovo Romano Matulio, neseniai atlikto tyrimo statistika rodo, jog iš viso internete neteisėtu turiniu naudojasi net 75 proc. lietuvių. Duomenis nelegaliai siunčiasi tokia pat dalis vyrų ir moterų, o kalbant apie pajamas, nieko nenustebins, jog mažesnius atlyginimus gaunantys lietuviai dažniau renkasi nemokamą, tačiau neteisėtą būdą pamatyti filmą.

Kas sakė, kad pagyvenę žmonės nemoka naudotis kompiuteriu? Pasirodo, jog aktyviausi nemokamo turinio vartotojai internete yra 50-65 m. sulaukę žmonės (net 86 proc.). 16-29 m. amžiaus kategorijoje tokių - 72 proc.

Pagal tai, kuo žmonės užsiima gyvenime, tyrimas parodė, kad daugiausiai piratavimu užsiima moksleiviai, studentai (86 proc.) ir bedarbiai (81 proc.).

Elektroninė kontrabanda

Rinkodaros specialistas sakė, jog šiandien internetinį piratavimą, kuris yra vykdomas kaip neteisėto turinio siuntimasis arba "online" peržiūros, iš tiesų reiktų vadinti elektronine kontrabanda.

"Piratavimas yra pernelyg romantizuojama sąvoka, kuri kai kam galbūt asocijuojasi su linksmu ir lengvabūdišku Džeku Sperou iš "Karibų piratų", tačiau internetinis piratavimas pagal pobūdį tėra elektroninė kontrabanda, tik jos subjektas yra ne cigaretės, o audiovizualinis turinys, - komentavo pašnekovas. - Mūsų vartotojiška visuomenė įprato viską gauti čia ir dabar, ir nemokamai. Tačiau nūdienos milžiniškame informacijos sraute padaryti filmą ar kitą kūrinį žinomą kainuoja didelius pinigus, jau nekalbant apie pačią gamybą, licencijas ir taip toliau. Juk nežinomų filmų beveik niekas nevagia, nes tiesiog nėra poreikio - jie nepopuliarūs. Elektroninė kontrabanda ženkliai sumažina filmo pajamas ir itin padidina riziką, jog projektas neatsipirks..."

Kokios egzistuoja teisėtos alternatyvos? Pašnekovas sutinka, kad jų kol kas nėra daug ir jos negarantuoja "visko, ko širdis geidžia". Todėl siūlo bent jau naujausius filmus žiūrėti kino teatre ir nesutinka, jog tai yra brangu: "Cigarečių pakelis ar kokteilis bare nėra brangu, o bilietas į kiną - nepakeliama našta? Nejuokaukit!" O jei visgi brangu, tuomet galima palaukti keletą mėnesių, kol filmas bus legaliai rodomas internete ar per kabelinę televiziją.

R. Matulis teigė esantis "užkietėjęs" melomanas ir labai džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiradus "Spotify" ir "Deezer", galima nuolat turėti kone visą pasaulio muziką savo kišenėje. Tikimasi, kad kitais metais į Baltijos šalis pagaliau įžengs ir vienas didžiausių pasaulyje filmų ir TV serialų peržiūros portalų.

"Tikiu, jog artimoje ateityje visa muzika, filmai, žaidimai, knygos bus legaliai pasiekiamos ranka. Tačiau reikia būti kantriems", - sakė pašnekovas.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".