Paskaitęs knygą - muzikologu netapsi..."

Jubiliejus

Kitą savaitę Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedra minės savo 30-metį. Jubiliejaus proga spalio 27-ąją katedra drauge su Klaipėdos kompozitoriais ir Muzikologijos institutu organizuoja respublikinę muzikologų konferenciją, o vakare 18 val. visus klaipėdiečius kviečia į koncertą, kuriame skambės šioje katedroje dirbančių ir dirbusių kompozitorių kūriniai.

Su katedros vedėja, muzikologe prof. dr. Daiva Kšaniene, Muzikologijos instituto direktore prof. Danute Petrauskaite, kompozitoriais doc. Alvidu Remesa, prof. R. Šileika, doc. J. Pauliku bei muzikos teorijos ir istorijos trečio kurso studentais Tomu Kniukšta, Justina Kiaraite, Natalija Kuzmenko ir Egle Briedyte šnekamės apie muzikologų ir kompozitorių darbo bei studijų realijas.

Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate Muzikos teorijos ir istorijos katedros 30-metį?

D. Kšanienė: Su nerimu laukiame aukštųjų mokyklų reformos. Kiekvienais metais reikalavimai dėstytojams vis kyla, kasmet rašome naujas studijų ir dalyko programas. Krūviai dėstytojams labai dideli. Per metus dirbame po 800 valandų, t.y. po 25 val. per savaitę.

O dar reikia laiko ir moksliniams darbams. Mūsų katedros dėstytojai trys dėstytojos rašo ir leidžia knygas, mokslinius straipsnius.

Katedra turi ir atskirą muzikologijos bakalauro bei magistro studijų programą. Kiek studentų šiuo metu ją studijuoja?

D. Kšanienė: Muzikologija - nepopuliari specialybė. Jos populiarumas sumažėjo po to, kai muzikos mokyklose ir konservatorijose buvo panaikinti muzikos teorijos ir istorijos skyriai. Dabar muzikologiją renkasi kitų muzikinių specialybių atstovai.

Bakalaurus mūsų katedra priima kas dvejus metus. Dabar mes turime trečiakursius, deja... nesurinkome pirmo kurso.

Muzikologijos magistrantūros studijos kiek populiaresnės. Šiemet išleidome keturis magistrus, dabar taip pat mokosi keturi magistrai. Daugiau studentų į magistrantūrą ir neleidžiama priimti.

O kiek dėstytojų dirba katedroje?

D. Kšanienė: 11, tarp jų 3 profesoriai, 5 docentai ir 3 lektoriai.

Prieš 30 metų naujai įkurtoje katedroje buvo 7 dėstytojai. Vėliau, kai Menų fakulteto dekanu tapo Vytautas Jakelaitis, katedra buvo stipriai išaugusi. Kiekvienais metais į katedrą vis atvykdavo jauni specialistai. Buvo laikas, kai mūsų katedroje dirbo 22 pedagogai. Tarp jų O. Narbutaitė, R. Gaidamavičiūtė, A. Žiūraitytė, Z. Kelmickaitė. Po nepriklausomybės atkūrimo katedra aritmetine progresija pradėjo mažėti.

Ar nėra rizikos, kad Muzikos teorijos ir istorijos katedra išnyks?

D. Kšanienė: Tai neįmanoma, net jei neatsiras norinčių studijuoti muzikologiją. Mūsų katedra - tarsi fakultetas Menų fakultete, nes mūsų dėstytojai dėsto muzikos istorijos, teorijos, muzikos kūrybos disciplinas visiems Menų fakultete studijuojantiems studentams. Be to, katedroje veikia Muzikologijos institutas ir dirba Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai.

R. Šileika: Gal mes nesame labai garsūs kompozitoriai, tačiau kaip tie sliekai purename dirvą, muzikinę terpę, kurioje atsiranda tokie dalykai kaip Klaipėdos naujosios muzikos festivalis "Marių klavyrai" arba šiuolaikinės muzikos festivalis "Permainų muzika".

Kodėl Klaipėdos kompozitoriai nėra labai garsūs?

D. Petrauskaitė: garsumas - labai sąlyginis dalykas.

A. Remesa: Pavyzdžiui, R. Šileikos kūriniai skambėjo gal trisdešimtyje pasaulio šalių, ir ne bet kur, o prestižinėse salėse.

J. Paulikas: Čia galioja posakis, kad savo krašte pranašu nebūsi. Užsienyje mūsų kūryba dažniau skamba nei čia Lietuvoje, nes Lietuva - t.y. Vilnius.

D. Kšanienė: Lietuvoje yra 100 kompozitorių, 6 gyvena Klaipėdoje, keli Kaune, vienas Šiauliuose, bet priklauso Klaipėdos skyriui. Visi kiti gyvena Vilniuje.

Kai sudaroma tokio prestižinio šiuolaikinės muzikos festivalio, kaip "Gaida" Vilniuje programa, organizatorių žvilgsniai Klaipėdos nepasiekia.

D. Petrauskaitė: Jau tarp vilniečių kompozitorių didžiulė konkurencija. Be to, manau, kad normalu, jog festivaliai Lietuvoje pristato naujausias pasaulines šiuolaikinės muzikos tendencijas. Tuo tarpu lietuvių kompozitorių, taip pat ir klaipėdiečių, muzika skamba užsienyje.

Kaip kompozitoriai ir muzikologai sutaria po vienos katedros stogu? Juk menininkai visada konfrontuoja su kritikais.

R. Šileika: Labai jau švelnūs Klaipėdos muzikologai. Per daugiau kaip 20 metų niekas nėra mano kūrybos normaliai "sudirbęs".

A. Remesa: Aš suprantu muzikologus, kurie nekritikuoja mūsų kūrybos. Muziką kritikuoti galima po 50 metų. Niekas nežino, kuris kūrinys dabar yra vertingas, o kuris - nieko vertas. Pavyzdžiui J. S. Bachas savo laikais buvo niekas.

Klausimas studentams. Kodėl jūs pasirinkote studijuoti muzikologiją?

Eglė Briedytė: Anksčiau studijavau chorinį dirigavimą. Norėjosi giliau pažinti muziką. Muzikologijos studijos tai suteikia, nes jos labai plačios.

Natalija Kuzmenko: Man imponuoja tai, jog muzikologai formuoja meninį skonį, įtakoja klausytojų mąstymą.

Tomas: Aš taip pat anksčiau mokiausi chorvedybos, o dabar galvoju apie taikomąją muzikologiją. Beje, man pagal mainų programą teko studijuoti Ispanijoje, Alikantės universitete. To universiteto lygis kur kas žemesnis nei mūsų Menų fakulteto. Ten labai pasigedau individualių užsiėmimų, kurie muzikams yra būtini.

Maniau, kad muzikologija - teorinis dalykas...

D. Kšanienė: Daugelis taip mano. Tačiau paskaitęs knygą muzikologu netapsi, geras muzikologas pirmiausia turi būti geras atlikėjas.

Jurga PETRONYTĖ