Pasivaikščiojimas po civilizacijos rezervatus

Pasivaikščiojimas po civilizacijos rezervatus

" Man svarbiausia yra perteikti jausmą, viziją ir padaryti tai taip, jog koliažai veiktų žmones, sukeltų jiems netikėčiausių minčių apie pasaulį, kuriame gyvena, tačiau kuris po truputį keičiasi arba nyksta", - sakė menininkė Loreta Abucaitė-Hornall, kurios koliažų paroda "Antropija" buvo atidaryta Klaipėdos "Parko" galerijoje.

Koliažai pasakoja civilizacijos istoriją - "Da Vinčio sapnas", "Meilės anatomija", "Mašinų sapnai"... Jaukiai koliažuose atrodo baltos karvės. Autorė sakė, jog tai Niu Džersio karvės, kurios duoda mažai pieno, bet yra labai gražios. Vienos jų ausis buvo paženklinta skaičiumi 666, taip gimė kūrinys "Žvėries ženklas". Į vieną iš darbų tilpo Paryžiaus panoramos fragmentai. Kai kurie nostalgija persmelkti darbai primena Nyderlandų tapybą - tie, kuriuose pavaizduoti nykstantys mūsų tautos etnografiniai reliktai. Autorę domina mokslas, varikliai, todėl ir koliažuose atsispindi technikos gigantai, tačiau mozaikose vaizduoja ir žmones, kaip antai nykstančios Romos imperijos jaunuolį; šiam darbui įkvėpė romanas "Quo vadis?". Parodos pavadinimas atsirado, entropijos - irimo, chaoso sąvoką vardan estetikos pervadinus į "Antropiją". Darbuose tvyro harmonija, tačiau vienas jų išsiskiria, nes kalba apie Japonijos atominės katastrofos pradžią ir įspėja: jeigu ir toliau žaisime radioaktyviomis medžiagomis, žmonija gali būti sunaikinta.

L. Abucaitė-Hornall kūrybinis kelias prasidėjo nuo porceliano dirbinių, nes tuo metu statė keramikos gamyklą "Jiesia", o ji įstojo į Taikomosios dailės mokyklą Kaune, kuri ruošė amatininkus. Jai ten patiko, tačiau apsinuodijo sunkiaisiais metalais, nes daug dirbo ir su auksu, ir gydytojai uždraudė tą darbą. Prieš 25 metus menininkė išvyko į Ameriką, apsigyveno netoli San Francisko, kūrė monotipijas ir pastelę, o nuo 2000 metų pradėjo fotografuoti, mokytis dizaino.

"Man neįdomi nauja siena, bet kai ji pradeda byrėti, atsiranda jos charakteris. Metaforiškai man tai patrauklu. Aš nusprendžiau sieną naudoti kaip drobę, kaip pagrindą. Fotografuoju, paskui iš tos medžiagos darau fototapybą, labai mėgstu prectiziškumą, darbuose viskas "iškrapštyta", išvalytos linijos, net fotografai nesupranta, kaip galėjau tai padaryti", - sakė dailininkė. Ji teigė, kad dailininkas nežino, ar yra pripažintas, nes jis nėra scenoje, esą gyvena savame vakuume. Ir jai buvo staigmena, kai kažkas pasakė, jog Čikagos lietuvių bendruomenė ją gerai pažįsta. Kaip ir Vilniaus galerijų lankytojai.

Paklausta, kaip Lietuvos menas atrodo pasauliniame kontekste, autorė atsakė, jog lygmuo aukštas, Amerikoje yra daug puikių lietuvių menininkų, tik, bėda, jie savo geriausių darbų į mūsų šalies galerijas neatveža, o iš Lietuvos svetur taip pat iškeliauja įdomiausi darbai.

Autorė yra išleidusi dvi poezijos knygas, šiuo metu rašo pasakų knygas, kurias ir iliustruoja.

"Visas mano gyvenimas - vien tik menas, dar - sodas, kuriame auga daug riešutmedžių, gėlių ir vaismedžių", - sakė Loreta.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder