Parodoje - dar nematyti Akvilės Zavišaitės darbai

Jauna nuo AIDS mirusi, tačiau, kaip teigiama, savitą žodį Lietuvos dailės istorijoje tarusi žurnalistės Ritos Baltušytės dukra, rašytojo Juozo Baltušio anūkė, šiemet būtų šventusi 50 metų sukaktį.

A. Zavišaitės darbai, pasak menotyrininkų, – itin išraiškingi, atviri, labai asmeniški, kai kam atrodo šokiruojantys, tačiau neabejotinai išsiskiria savitu braižu. Parodoje Klaipėdoje yra Lietuvoje neeksponuotų darbų, tačiau kai kurie iš jų – ne originalai.

„Kadangi aš turiu atvežti juos iš Australijos, kiekvieną kartą išimti iš rėmų, susukti ir atvežus vėl į rėmus įdėti, tai tie paveikslai labai nukenčia“, – aiškino A. Zavišaitės mama R. Baltušytė.

Per trumpą savo gyvenimą (dailininkė mirė nuo AIDS sulaukusi vos 29-erių) sukūrė apie pusšimtį didelių drobių ir piešinių, daugybę eskizų, atvirukų, keramikos darbelių. Jos darbai eksponuoti Australijoje, Lietuvoje ir Jungtinėse Valstijose.

1997-aisiais išleistoje, mamos sudarytoje pirmojoje laiškų ir atsiminimų knygoje daugiau dėmesio ir buvo skirta meniniam Akvilės palikimui. Antroji, pasak jos sudarytojos, daug išsamiau atskleidžia tragiško likimo dailininkės asmenybę

„Dabar aš surinkau daug daugiau prisiminimų – ir draugės, ir dėstytojai, ir Algimantas Kėzys, nes jei ne jis, tos knygos aš niekada net nebūčiau drįsus leisti. Nuotraukų daugiau pridėjome, piešinių jos, vaikiškų piešinių“, – pasakojo A. Zavišaitės mama.

Ji sako, kad Akvilė nestokojo optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo, o tai puikiai nusako jos pačios mintis, tapusi knygos pavadinimu – „Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“.

„Aš tai mėgstu gyvenime pazirsti, kaip blogai, paverkti, o jinai ne. Tai ji iš Vilniaus laiške man ir parašė, kad nereikia, kad mes iš tikrųjų labai laimingos ir viskas yra gerai ir reikia džiaugtis tuo, ką turime, kitaip sakant, Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų – nenorėk per daug“, – kalbėjo R. Baltušytė.

Apie trečiąją knygą R. Baltušytė sako kol kas negalvojanti, nes rašanti savo pačios atsiminimus, kuriuose Akvilei taip pat bus skirta daug dėmesio. Knygą J. Baltušio dukra ketina pavadinti „Su kuo valgytas cukrus“, lyg priešpriešą bene garsiausiam tėvo kūriniui „Su kuo valgyta druska“.